Lietuvos Respublikos prezidento statuso ir įgaliojimų tobulinimo galimybės parlamentinėje valdymo formoje

LTStraipsnyje keliama idėja, kad neigiamas tendencijas Lietuvos valstybės valdžių santykiuose lemia netinkama parlamentinei respublikai konstitucinė valdžių padalijimo struktūra. Straipsnyje remiamasi Giovani Sartori atliktų įvairių pasaulio šalių politinių sistemų analize ir iš jos išplaukiančiomis kritinėmis išvadomis, aptariami Lietuvos politinės demokratijos ypatumai, taip pat valdžių krizių ir vykdomosios valdžios neefektyvaus veikimo priežastys. Straipsnyje siekiama parodyti, dėl kokių priežasčių prezidentinė valstybės valdymo forma sukuria konfliktinius valdžių santykius, o taip pat aptariama, kokios priežastys lemia neefektyvią parlamentinę valdžios sąrangą. Straipsnyje konkrečiai aptariami prezidentinei valdžios sąrangai būdingi prieštaravimai ir valdžių konfliktai, karts nuo karto kylantys Lietuvos valstybės raidoje. Taip pat pažymima, kad dėl netinkamai sureguliuotų parlamento ir prezidento institucijos santykių parlamentinės daugumos vyriausybės Lietuvoje negali veikti efektyviai, bei pasitaiko atvejų, kai apskritai neįmanoma suformuoti parlamento daugumos vyriausybės. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad parlamentinėje valstybės valdymo sistemoje įtvirtinus realiai veikiančią prezidento, kaip politinio ir teisinio rezervo funkciją, parlamentinę politinę demokratiją įmanoma padaryti veiksmingesnę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prezidentas; Valdymo forma; Konstitucija; President; The form of the government; The Constitution.

ENThe article raises the idea that the negative trends in the relations between the authorities in the Republic of Lithuania are determined by the constitutional structure of distribution of power, not suitable for a parliamentary republic. The article refers to the analysis of political systems in different countries of the world, performed by Giovanni Sartori and the critical insights, resulting from the said analysis and discusses the peculiarities of Lithuania’s political democracy and the reasons for the authority crises and inefficient functioning of the executive authorities. The article attempts to show the reasons, due to which the presidential form of governance of the country results in conflict based relations between the authorities and discusses the reasons, which determine the inefficient parliamentary framework. The article specifically discusses the contradictions and conflicts of authorities, characteristic of the presidential framework and emerging in the development of the state of Lithuania every now and then and notes that the inappropriately regulated relations between the parliament and the institution of the president result in the situation when the governments of the parliamentary majority of Lithuania are not able to function efficiently and there are cases when it is even impossible to form the government of the majority of the parliament. The article comes up to the conclusion that after a fully operational function of the president as a political and legal reserve is consolidated in the parliamentary state governance system, there are going to emerge the possibilities to make the parliamentary political democracy more efficient.