Teisės skirstymo į viešąją ir privatinę idėja bei jos reikšmė Lietuvos statutų sistemai

LTStraipsnyje siekiama apžvelgti teisės skirstymo į viešąją ir privatinę mokymo istorinį vystymąsi iki XVI a. pabaigos, nagrinėjant tuometinę teisės doktriną (mokslininkų idėjas, pažiūras), taip pat, pasinaudojus gautomis išvadomis, nustatyti šio skirstymo reikšmę Lietuvos Statutų teisės sistemai. Taigi teisės dualizmo tyrimas šiame darbe reikšmingas tiek, kiek tai būtina Lietuvos Statutų sistemai tirti. Pažymėtina, kad šiame darbe Lietuvos Statutai tyrinėjami remiantis teisės istorija, siejant su bendriausia teisės, kaip sistemos, samprata, su to meto teisinio mąstymo ypatumais, asmens, visuomenės ir valstybės santykio problema. Vadovaujantis šiuo moksliniu tyrimu galima teigti romėnų teisėje esant atskirų pasisakymų dėl teisės skirstymo į viešąją ir privatinę, tačiau to meto pozityvinėje teisėje šis skirstymas neturėjo sisteminės, funkcinės reikšmės. Teorinės ir praktinės reikšmės teisės skirstymo į viešąją ir privatinę mokymas įgavo XVI a., kai postglosatorių mokyklą keitė humanistų mokykla (t. y. humanistinė kryptis jurisprudencijoje plačiausiai paplitusi tarp prancūzų teisininkų). XVI a. ideologinių ir religinių nuostatų esminiai pokyčiai turėjo didžiausios reikšmės formuojantis nuostatai teisę skirstyti į viešąją ir privatinę -- ryškėja tendencija atsiriboti nuo Bažnyčios autoriteto, sprendžiant valstybinius klausimus ir žvelgti į valstybę, visų pirma, kaip į savarankišką institutą, o, kita vertus, atsigręžiama į žmogų kaip į autonominę, protingą asmenybę (renesansas, humanizmas).Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau -- LDK ) istorinio vystymosi ypatybių susiklostė itin palankios sąlygos recepuoti teisės dualizmo idėją. Lietuvos Statutų tekstai liudija, kad LDK Domicijaus Ulpiano mokymas buvo vystomas: kai teisę pradėta sisteminti, buvo naudojamasi Domicijaus Ulpiano formulės pateikta logine sistema. Šia prasme LDK teisės palikimas įrodo Lietuvos teisės sistemos priklausomybę Vakarų teisės tradicijai. Pažymėtina, kad riba tarp viešosios ir privatinės teisės institutų Lietuvos Statutuose kito -- tai lėmė konkretaus LDK vystymosi etapo politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kiti poreikiai. Keičiantis LDK saugomų vertybių prioritetams, atitinkamai keitėsi ir viešosios teisės reguliuojamų visuomeninių santykių mastas. Istoriškai aiškios ribos tarp viešosios ir privatinės teisės nėra ir būti negali, ji visuomet yra santykinė, kaip du poliai, prie kurių daugiau ar mažiau pritraukiamos tam tikros teisės normos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Privatinė teisė; Teisės šaltiniai; Private law; Sources of law.

ENThe article is aimed at describing the historical development of teaching law division into public and private before the end of the 16th century on the analysis of the law doctrine of that time and also at determining the importance of the aforesaid division for the law system of Lithuanian Statutes on the grounds of the obtained conclusions. This scientific research allows stating that there were separate utterances on division of law into public and private in the Roman law. However, this division had no systematic and functional importance in the positive law of that time. The teaching of division of law into public and private acquired theoretical and practical significance in the 16th century when the school of post-glossators was replaced by the school of humanists (i.e. the humanist trend in the science of law most widely spread among French lawyers). The essential changes in ideological and religious regulations of the 16th century had the greatest importance for formation of the attitude to division of law into public and private -- the tendency to dissociate from the Church authorities by solving state problems and to look at the state, first of all, as an independent institution was becoming apparent. On the other hand, an attitude towards a man was changing. He started to be considered as an autonomous intelligent personality (Renaissance, humanism). Due to historical development of the Grand Principality of Lithuania (hereinafter referred to as GPL) especially favourable conditions to accept the idea of law dualism were created.The texts of Lithuanian Statutes attest that the teaching of Domicius Ulpianus was being developed and GPL obtained the meaning of systematization. In this sense the heritage of the GPL law proves the dependence of the Lithuanian law system on the tradition of the Western law. It should be notified that the boundary between the public and private law institutions was in the process of change in Lithuanian Statutes. It was determined by political, economic, social and other needs within a concrete stage of GPL development. The change in the priorities of values protected by GPL caused the relevant change in the range of public relations regulated by the public law. From the historical aspect there is no and there cannot be any distinct boundary between the public and private law, it is always relative as two poles to which certain laws are more or less attracted. [From the publication]