Vokietijos politika įtraukiant Antrojo pasaulinio karo metais užimtų Baltijos šalių gyventojus į policijos ir karinius dalinius ir jos rezultatai

LTAntrojo Pasaulinio karo metais daugiau kaip 100 000 lietuvių, latvių ir estų tarnavo įvairiuose vokiečių kariuomenės daliniuose. Straipsnyje bandoma pažvelgti į Lietuvos, Latvijos bei Estijos vaidmenį įgyvendinant Vokietijos karo metais Rytuose iškeltus politinius ir karinius tikslus, pateikiami statistiniai duomenys apie įvairiose formuotėse buvusius lietuvius, latvius bei estus. Vokietijos politinė vadovybė nesiruošė pritarti Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo siekiams, stengėsi panaudoti vietos gyventojus karo ūkio ir kariuomenės reikmėms. Toks gyventojų telkimas vadintas verbavimu, tačiau iš esmės tai buvo prievartine registracija ir mobilizacija. Vokiečiai gana vėlai grobikišką politiką pakeitė bendradarbiavimu. Jų sėkmė pritraukiant gyventojus į policijos ir karines pajėgas priklausė nuo Baltijos tautų istorinių, kultūrinių bei kitų aplinkybių. Nacionalinius karinius dalinius vokiečiai panaudojo tik pragmatiniais tikslais, be jokių įsipareigojimų toms tautoms. Per visą okupacijos laikotarpį vokiečiams nepavyko lietuvių mobilizuoti (tikrąja šio žodžio prasme) kovai dėl svetimų interesų. Lietuvos visuomenės veikėjų, politikų, kariškių bei pogrindžio atstovų požiūris į lietuviškąjį SS legioną nebuvo vienareikšmiškai negatyvus. Lietuvių mobilizacija į vokiečių karinius dalinius tokiu mastu, kaip buvo sumanyta, nepasisekė dėl Lietuvos politinio susiskaidymo, dėl to, kad neturėta vieningos nuomonės, kiek leistina bendradarbiauti su vokiečiais, dėl antinacinės rezistencijos bei dėl vokiečių padarytų taktinių klaidų mobilizuojant visus krašto išteklius.Reikšminiai žodžiai: II pasaulinis karas; Pabaltijys; Nacių okupacija; Vokiečių okupacija; Waffen-SS; SS; Policija; Savisaugos daliniai; Rytų tautų karinės formuotės; Wehrmact; Ostland; Savivalda; Germanizacija; Kolonizavimas; Kolaboravimas.

ENDuring the period of the WWII more than 100 000 Lithuanians, Latvians and Estonians served in different German troops units. The article attempts to see the role of Lithuania, Latvia and Estonia when implementing the political and military objectives, raised by Germany in the East and provides the statistical data on the Lithuanians, Latvians and Estonians, who served in different units. The German political authorities did not intend to consent to the Baltic States’ strivings for reinstatement of independence, they attempted to use the local residents for the military purposes. Such use of residents was called recruitment and enrollment however in essence it was forced registration and mobilization. Such invasive policies were replaced by cooperation much later. The Germans’ success in attracting the residents to the police and military troops was determined by the historical, cultural or other circumstances of the Baltic nations. The Germans used the national military troops only for pragmatic purposes, with no obligations with regard to the nations. During the entire time period of occupation the Germans failed to mobilize (in the true sense of the word) Lithuanians to fighting for other party’s interests. The view of the Lithuanian SS legion, taken by the Lithuanian public figures, politicians, military men and underground representatives was not unambiguously negative. The Germans did not succeed in reaching the planned scale of mobilization of Lithuanians into their military troops due to the political division in Lithuania, the absence of the common opinion on the extent of permissible collaboration with the Germans, the anti-Nazi resistance and the Germans’ tactical errors when mobilizing the entire resources of the land.