Pranciškonų vienuolynas ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčia Vilniuje (XIV-XVII a.)

LTStraipsnyje analizuojama jau nuo XIV a. žinomo pranciškonų vienuolyno ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčios Vilniuje istorija XIV - XVII a. Lietuvos pranciškonų vienuolynai pirmuoju gyvavimo laikotarpu buvo neatsiejama, nors faktiškai autonomiška Čekijos - Lenkijos provincijos dalis. Vikaru buvo vadinamas lietuvių kustodijos vyresnysis. Svarbią vietą tarp vikaro pareigų užėmė metinė kustodijos vienuolių vizitacija. Provincijų kapitulose buvo renkama vienuolyno galva - gvardijonas. Pastarasis buvo bendruomenės sielovadininkas. Gvardijoną patarimais rėmė XV a. atsiradusi taryba, vadinama discretorium. Virėjo, ekonomo, vartininko, siuvėjo, aukų rinkėjo ir zakristijono pareigas atlikdavo patys broliai vienuoliai. Pasaulietinė tarnyba irgi egzistavo. Konvento kapitulos buvo labai reikšmingos vienuolijos raidai, veikė įstatymdavystę, sprendimus bei konstituciją. Tarp pirmųjų vienuolyno geradarių yra minimi Vytautas ir jo brolis Žygimantas Kęstutis. Daugiausia vienuolyną rėmė bajorija, iš kurių dažniausiai įrašai geradarių knygoje yra siejami su Gimbutu gimine, miestiečių beveik nebuvo.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus pranciškonų vienuolynas; Mažesnieji broliai; 1522 Žygimanto Senojo privilegija; Vilnius; Vilnius Fransiscan convent; Friars Minor; 1522 Žygimantas Senasis Privilegium; Vilnius.

ENThis article focuses on the history of the Friars' minor most famous monastery in Lithuania whose origins are traced back to the fourteenth century. The ample use is made of the visitation acts produced by John Donatus Caputo in 1597 as well as of other published and unpublished sources. Different vicissitudes that befell the Friars and their house in the course of time are presented in detail: fires, repair and reconstruction works, pious endowments and benefactors, caring for the sick and remembering of the dead. A special attention is paid to the friars who fulfilled different functions within their friary thus providing the reader with a better understanding of how the monastery was run. All this material is well suited to provide a firmer basis of how the monastery acted as a religious centre which consolidated different communities based on the principles of Christian charity and solidarity. [From the publication]

• Ankstyvosios šv. Onos kulto apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / Lijana Birškytė Klimienė. Menotyra. 2013, t. 20, Nr. 1, p. 1-19.
• Rankraštinė knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pradžioje - XVI a. viduryje : sklaidos ir funkcionavimo sąlygos / Rima Cicėnienė. Knygotyra. 2009, t. 53, p. 7-37.
• Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios plytos – nuo jų ženklinimų iki geocheminių sąsajų / Saulius Sarcevičius, Ričardas Taraškevičius. Archaeologia Lituana. 2015, t. 16 p. 49-66.
• Методы идентификации продукции кирпичников средневекового Вильнюса на примере костёла св. Николая / Саулюс Сарцявичус, Ричардас Тарашкявичус. Ukraina Lithuanica : студії з історії Великого князівства Литовського. 2017, 4, p. 259-280.