Lietuvos pedagogika ir mokykla istorijos vingiuose

LTŽymus Lietuvos pedagogas profesorius Juozas Vaitkevičius išleido septynias monografijas, yra kelių vadovėlių studentams autorius ir bendraautoris, paskelbė daugybę straipsnių, buvo numatęs išleisti jų rinkinį. Mirtis aplenkė J. Vaitkevičiaus sumanymą parengti leidinį spaudai. Profesorius jau buvo parašęs rinkinio pratarmę. Joje šviesaus atminimo profesorius J. Vaitkevičius rašė: „Pedagogika - socialinis mokslas, todėl ugdymo tikslas, uždaviniai, priemonės <...> yra nulemtos visuomenės gyvenimo būdo, socialinės, politinės santvarkos, ekonomikos ir kt. Kintant visuomeniniam, politiniam gyvenimui kinta ir reikalavimai pedagogikai. Kuo sudėtingesni visuomeniniai, politiniai santykiai, tuo įvairesni, neretai sunkesni reikalavimai keliami pedagogikai, mokyklai, ugdymo procesui. Mūsų gyvenamasis laikotarpis (XX a. antroji pusė) savo amžininkams nepagailėjo naujovių, kėlusi vis kitus reikalavimus pedagogikai, mokyklai, jaunosios kartos ugdymui, jos rengimo visuomeniniam gyvenimui procesui. Šiame leidinyje spausdinami straipsniai iš dalies atspindi minimo laikotarpio visuomeninio gyvenimo raidą ir jo keliamų reikalavimų pedagogikai, jaunosios kartos ugdymo procesui įvairovę, kuri svyravo nuo aukščiausi pedagogikos ir mokyklinio ugdymo liaupsių iki visiško pedagogikos, kaip mokslo, nepripažinimo, mokyklinio ugdymo nuvertinimo. Tokiais kriterijais vertinti pedagogiką ir mokyklinio darbo rezultatus skatino politinės vertintojų pažiūros, o ne reali gyvenimo tikrovė.Savaime suprantama, kad tarybiniais metais J. Vaitkevičius, kaip ir ne vienas kitas mokslininkas, ne visada galėjo rašyti tai, ką galvojo. Kai kuriose publikacijose cituojami partijos vadovų, suvažiavimų, plenumų nurodyti uždaviniai švietimui, kalbama apie komunistinį auklėjimą, materialistinės pasaulėžiūros formavimą ir kt. Dėl šių priežasčių knygoje yra šiek tiek kupiūriuotų tekstų. Pats autorius Nepriklausomos Lietuvos metais savo straipsniuose, pranešimuose kritiškai vertino švietimo padėtį tarybiniais metais, griežtą ideologinę priežiūrą ir kontrolę. Kita vertus, mokslininkas nebuvo linkęs "maišyti su žemėmis" visos to laikotarpio švietimo sistemos ir pedagogikos. Leidinio paskirtis liko tokia pati kokią buvo numatęs prof. J. Vaitkevičius „supažindinti skaitytoją su Lietuvos pedagogikos vingiais mūsų tautos ir valstybės kelyje, parodyti šio laikotarpio mokytojų pedagoginio darbo specifiką, tėvų ir visuomenės požiūrį į mokyklą, mokytoją, svarbiausia — atkreipti dėmesį į visuomenės pedagoginį švietimą".