Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai – kokybiško ugdymo garantas?

LTStraipsnyje, remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, analizuojamos bendrosios programos ir išsilavinimo standartų kaitos tendencijos. Aptariamas bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų turinio socialinės kaitos kontekstas, nustatomi kriterijai programoms analizuoti, numatomos teorinės ugdymo turinio tobulinimo prielaidos, analizuojamas mokytojų požiūris į bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus. Atliktoje anketinėje apklausoje dalyvavo 628 mokytojai iš 33 Lietuvos mokyklų. Atlikta gautų rezultatų analizė atskleidė, kad Lietuvos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai mokyklose prieinami ir mokytojai yra su jais susipažinę, bet vis dėlto ne itin dažnai juos naudoja. Bendras bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų įvertinimas yra labiau pozityvus, negu negatyvus. Pradinių klasių mokytojai yra pozityviausi, įžvelgia mažiausiai problemų. Kritiškesni ir pesimistiškesni bendrųjų programų atžvilgiu yra pagrindinio ugdymo klasių mokytojai, vidurinio ugdymo klasių mokytojai yra kritiškiausi ir skeptiškiausi. Nors gana pozityviai vertindami bendrųjų programų turinį, mokytojai jaučia tam tikrą diskomfortą dirbti pagal šį dokumentą. Jame neužtikrintos galimybės dirbti lanksčiai: kūrybiškai, individualizuotai, integruotai, modernizuoti turinį, ugdyti praktinius mokinių gebėjimus. Atskirų turinio dalių formuluotės nepakankamai aiškios ar nepakankamai svarbios. Šie duomenys leidžia teigti, kad bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, kaip ugdymo turinį įteisinantis dokumentas, nėra ugdymo kokybės garantas.Reikšminiai žodžiai: Ugdymo turinio kaita; Bendrosios programos; Išsilavinimo standartai; Ugdymo kokybė; Mokytojų požiūris.; National core curricula and education standards; Education quality; Changes of education content; Teachers attitudes.

ENThe article discusses the factors influencing the change of National Curricula in Lithuania. Since 1994 when the first version of National Core Curriculum appeared, it undergone many changes. New improved versions of it were regularly developed in 1997, 2002-2003. The latest draft version of 2007 has been just approved in the middle of the year of 2008. In spite of the fact that the quality of the curricula implemented in Lithuanian schools, is being improved all the time, the quality of Lithuanian students' achievements has the tendency to decrease (as it became obvious from the results of recent international comparative studies of student achievements). The research question arises whether this problem is rooted in the National Core Curricula document itself or in an inability of teachers to properly implement it. In this article only a part of a big study (2008) findings is being presented. In the first part the chronological analysis of the changes in the structure of different versions of National Core Curricula is presented. There are some theoretical curricular issues (Power, 1982; Kelly, 1999; Postman, 1996; McLaren, 1997, 2007) at conflict as well as guiding curricular principles (Power, 1982) discussed. In the second part there are some data from the teacher survey (N = 628) concerning their attitudes towards the existing National Core Curricula analyzed. The conclusions provide evidence that the majority of teachers are not satisfied with the quality of the main curricular document which they have to use while organising the educational process at Lithuanian schools. [From the publication]