LTStraipsnyje aptariama poetės Neringos Abrutytės (g. 1972) kūryba. Abrutytė pačiame eilėraštyje atvirai deklaruoja ir reflektuoja savo kuriamos poetikos naujumą, unikalumą ir pastangą paneigti lietuvių poezijos tradiciją. Tad keliamas klausimas, ar šios deklaracijos iš tikro žymi poetikos ir poezijos sampratos lūžį, ar tėra dar vienas avangardinio maišto variantas. Taip pat svarstoma, kokiais būdais poetė bando formuoti savo poziciją literatūros lauke ir ką šie būdai pasako apie poeto vaidmenį ir statusą posovietinėje Lietuvoje. Aptariami ir kai kurie poetikos bei teoriniai klausimai (nuoširdumo iliuzijos kūrimo, estetinės vertės dinamikos). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinė lietuvių poezija; Autolegitimacija; Sakymo strategija; Postmodernizmas.
ENThis article discusses the creative work of poet Neringa Abrutytė, (born 1972). In her poems Abrutytė declares openly the newness and uniqueness of her poetic vision and reflects on her efforts to negate the traditions of Lithuanian poetry. This raises the question of whether this declaration truly represents a break with previous conceptions of poetics and poetry, or whether it is yet another form of avant garde rebellion. The article also discusses the methods the poet uses to try to achieve a position in the literary field and what these methods say about the poet’s role and status in post-Soviet Lithuania. Some issues of poetics and some theoretical issues are discussed (e.g. creation of an illusion of sincerity, the dynamics of aesthetic value).