Philosophy of education in Post-Soviet societies of Eastern Europe : Poland, Lithuania and Slovenia

• American Professional Partnership for Lithuanian Education: straipsnio tekstas

LTStraipsnyje nagrinėjamas ugdymo filosofijos vaidmuo trijose postsovietinėse Rytų Europos visuomenėse: Lenkijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje. Jame tyrinėjama ir lyginama, kaip formavosi filosofinė refleksija į ugdymą šiose bendrumų turinčiose, tačiau ir besiskiriančiose šalyse. Imti trys periodai: presovietinis, sovietinis ir postsovietinis. Iki Sovietinės eros pradžios šių šalių ugdymo filosofijoje persipindamos dominavo šios temos: kultūra, nacionalinė tapatybė ir religija (dvasingumas). Po Sovietų okupacijos, ugdymo idėjos gana ryškiai pasikeitė. Egzistuojančios ir vakarietiškos mokymo formos ir tradicijos buvo atmestos. Vienintele perspektyvia ir moksline kryptimi buvo laikoma socialistinė ugdymo teorija, besiremianti dialektiniu materializmu. Egzistavusi mokyklų sistema buvo sunaikinta. Postsovietinėje eroje visose šalyse juntamas išlaisvėjimas, mokyklų sistemą įtakojo vakarietiškos Europinės idėjos: pasikeitė mokymo metodai, programos, valdymas. Didžiausia užduotis šioms šalims lieka atsilaikyti prieš joms būdingo filosofinio mąstymo ir ugdymo praktikos asimiliaciją su vakarietiškais Europiniais pricipais ir normomis. Presovietinėje eroje vyravo specifinis požiūris į ugdymą, kuris galėtų tapti šiuolaikinio mąstymo dalimi. Vakarietiškas išlaisvėjimas bei paplitusi ugdymo praktika nėra be trūkumų: kultūra, nacionalinis tapatumas, dvasingumas yra probleminės sritys. Nagrinėjamų postsovietinių šalių tradicinės minties tyrinėjimas ir atkūrimas gali padėti išsaugoti šių šalių išskirtinumą ir net praturtinti bei atnaujinti Europines ugdymo filosofijos mintis.

ENThe article studies the role of the educational philosophy in three post-Soviet societies of the Eastern Europe, i. e. Poland, Slovenia and Lithuania, examines and compares the ways of formation of the philosophical reflection towards education in the said countries, which have a lot in common, but are also different. The following three periods are studied: the pre-Soviet, the Soviet and the post-Soviet. Till the beginning of the Soviet era the following subjects dominated in intertwining manner in the educational philosophy of the said countries: culture, national identity and religion (spirituality). After the Soviet occupation the ideas of nurturing underwent significant changes. The previous Western forms and traditions of education were rejected. The socialist educational theory, based by dialectical materialism was held the only viable direction. The previous school system was overthrown. In the post-Soviet era the liberation is felt in all the countries, the school system is influenced by the Western European ideas: the teaching methods, programmes and management were changed. The biggest task for the said countries is to withstand the assimilation of the philosophical thinking and educational practice, characteristic of them with the Western European principles and norms. In the pre-Soviet era there prevailed the specific view of education, which could become a part of the modern thinking. The Western liberation and the spread educational practice are not free of deficiencies: culture, national identity and spirituality are problematic areas. The studies and restoration of the traditional ideas of the post-Soviet countries in question can help to preserve their exceptionality and even enrich the ideas of the European educational philosophy.