The political antieconomy of transformations in CEE countries

LTTransformacijos Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalyse tradiciškai yra studijuojamos remiantis metodologinio individualizmo sistema. To pasėkoje ekonominė analizė apribojama privataus sektoriaus vystymusi. Taip dalis ekonomikos realybės, būtent viešasis sektorius, pašalinamas iš ekonomikos realybės. Holistinis požiūris leidžia įveikti šį trūkumą. Holistiškai suvokiamos transformacijos apima visą ekonomiką - tiek privatų, tiek viešąjį sektorius. Dar daugiau, jis atveria galimybę praplėsti tyrimų apimtį, įvedant negatyviąją ekonomikos transformacijų pusę. Šios pusės konceptualizacija leidžia suformuluoti antiekonomikos koncepciją. Įvedus šią koncepciją ir ją išplėtus, politinės ekonomikos tradicijos vystymas suteikia galimybę kalbėti apie naują mokslinių tyrimų kryptį - politinę transformacijų antiekonomiką. Nors ne tik bendrai visuomenė, bet ir episteminė bendruomenė laikosi nuomonės, kad politika nėra ekonominė veikla, taip nėra. Tai paaiškinama politinių veikėjų naudojamų išteklių ribotumu. Tik retais atvejais pastarieji sugeba veikti absoliučiai efektyviai pagal grynos, „baltosios" ekonomikos principus. Todėl realiame politiniame gyvenime yra daug antiekonomikos pavyzdžių, kuriuos reikia išskirti iš šešėlinės arba pogrindinės ekonomikos. CRE šalys šiuo požiūriu yra specialus atvejis. Kai kuriose jų antiekonomikos dalis yra mažesnė, kitose - didesnė ir labiau destruktyvi. Vienas iš tai paaiškinančių faktorių yra kultūrinis tamprumas, kuris reiškia, kad brandesnės kultūros nebuvo sunaikintos sovietinio režimo, kuris, savo ruožtu skirtingose šalyse buvo nevienodai griežtas.Reikšminiai žodžiai: Antiekonomika; Politinė antiekonomika; Economy; Antieconomy; Political antieconomy; Transformacijos; Politinė ekonomija; Politinė antiekonomija; Transformations; Political economy.

ENTransformations in CEE countries traditionally are studied in the framework of methodological individualism. As a result, the scope of economic analysis is reduced to the development of the private sector. Thereby, part of economic reality, namely the public sector, is excluded from economic reality. The holistic approach allows to overcome this shortcoming. Holistically perceived transformations encompass the whole economy - both the private and the public sectors. Furthermore, it opens the possibility to widen the scope of investigations by introducing the negative side of transformations in economy as a whole. Conceptualization of this side allows formulating the concept of antieconomy. Introduction of this concept and the extension, development of the political economy tradition give the opportunity to speak about a new direction of scientific explorations - political antieconomy of transformations. [From the publication]