Monetary union accession and the severity of potential asymmetric shocks - the case of Lithuania and Poland

LTĮstojimas į Pinigų sąjungą suteikia pranašumų ir trūkumų įstojančioms šalims. Galimi kaštai paprastai siejami su galimais asimetriniais šokais. Dalyvaujant valiutų sąjungoje, šie asimetriniai šokai nebegali būti neutralizuoti šaliai būdingais monetarinės politikos įrankiais, todėl reikia ekonomikos lankstumo. Straipsnyje taikant verslo ciklų koreliacijos priemones, siūlomas Artis ir Zhang, bei darbo rinkos statistiką, tiriama, kaip lengvai Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos gali prisitaikyti prie asimetrinių šokų, palyginus su kai kuriomis kitomis ES šalimis. Autoriai daro išvadą, kad darbo rinkos abiejose šalyse nėra labai lanksčios (ypač Lenkijos darbo rinka), ir verslo ciklai nėra tampriai susiję su euro zonos vidurkiu, o tai rodo, kad esamu momentu įprasta monetarinė politika gali būti asimetrinio šoko šaltiniu, taigi Lietuvai ir Lenkijai esama makroekonominė situacija nėra optimalus momentas įžengti į euro zoną. Dėl praktinių priežasčių autorių nuomone geriausia strategija siekiant įstoti į pinigų sąjungą yra ASAP strategija. Rekomendacija kuo anksčiau įstoti į euro zoną gali suveikti kaip savaime išsipildanti prognozė. Tai gali stimuliuoti vyriausybę įvykdyti gilias ekonomines reformas, kurios padėtų įvykdyti Mastrichto reikalavimus. Vieningos valiutos potencialios naudos išryškinimas gali padėti pritraukti visuomenės paramą šiai idėjai. Autorių nuomone, atsisakymą stoti į euro zoną galima svarstyti tik kaip ekonominę fantaziją, nes tai neišvengiamai kainuotų šalies patikimumo praradimą, o to žalą yra sunku net įvertinti. Lietuva ir Lenkija yra kylančių rinkų ekonomikos, jos neturi galimybės pakartoti Jungtinės Karalystės atvejį.Reikšminiai žodžiai: Monetarinė politika; Pinigų sąjunga; Ekonominiai šokai; Verslo ciklai; Metodologija; Monetary policy; Monetaty union; Economical shocks; Business cycles; Methodology.

ENMonetary union accession generates benefits and costs for the entering countries. According to the seminal paper by Mundell (1961), the possible costs are usually associated with the asymmetric shocks that might take place. Under the currency union regime, these asymmetric shocks can be no longer neutralized by the country-specific monetary policy tools, hence the flexibility of the economy is desirable. In this article, we employ the measure of business cycles correlation proposed by Artis and Zhang (1995) as well as labor market statistics to examine how easy the economies of Lithuania and Poland can adjust to asymmetric shocks in comparison to some other EU countries. Discussing the empirical results, we propose recommendations for economic policy that might help to fulfil the conditions of the Optimum Currency Area. [From the publication]