Lenkų pogrindžio požiūris į Lietuvos valstybingumą 1939-1944 metais

LTStraipsnyje gvildenami lietuvių ir lenkų santykiai II pasaulinio karo metais, lenkų pogrindžio požiūris į Lietuvos valstybingumą bei teritorinį integralumą. 1939 m. spalio mėn. Raudonosios armijos užimtame Vilniuje ėmė kurtis pirmosios lenkų karo pogrindžio organizacijos. Vilniuje šių metų rudenį iš viso susikūrė kelios dešimtys slaptų lenkų organizacijų ir grupių, kurios neturėjo centralizuotos vadovybės ir buvo labai margos turint omenyje jų narių politines orientacijas. 1939 ir 1940 m. sandūroje lenkų pogrindis buvo suvienytas ir tapo pavaldus "Ginkluotos kovos sąjungos", kuri 1942 m. vasario 14 d. buvo pavadinta Armija krajova, Vilniaus apygardos vadovybei. Lietuvoje veikusios lenkų pogrindžio organizacijos pasižymėjimo griežta antilietuviška pozicija. Iki 1943 m. lenkų pogrindis Lietuvoje plėtojo organizacinę struktūrą, verbavo naujus narius, kaupė ginklus, rinko žvalgybinę informaciją, užsiėmė agitacija ir propaganda. Tokiu būdu Vilniaus krašto lenkai buvo ruošiami kovai už Lenkijos valstybės atkūrimą su prieškarinėmis sienomis Rytuose. Sovietinė Lietuvos okupacija suteikė progą lietuviams ir lenkams pagerinti santykius susivienijant prieš bendrą priešą - sovietus, tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudota dėl įsišaknijusios tarpusavio nesantaikos ir skirtingos geopolitinės orientacijos. Vykstant nacistinei okupacijai lietuvių ir lenkų konfliktas dar labiau paaštrėjo ir virto ginkluota kova tarp lietuvių policijos ir Armijos krajovos partizanų. Lenkų pogrindis itin domėjosi Lietuva, lenkų ir lietuvių santykiais. Archyvuose yra gausybė išlikusių šia tema parašytų dokumentų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių ir lenkų santykiai; Lenkų pogrindis; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Lenkijos emigracinė vyriausybė; Vilniaus kraštas; Armija krajova.

ENThe article examines the relations between Lithuanians and Poles during the WWII, the view of the Polish underground towards the statehood of Lithuania and the territorial integrity. In October 1939, in Vilnius, which was occupied by the Red Army, the first Polish military underground organizations were formed. Totally several tenths of secret Polish organizations and groups were formed in Vilnius, they did not have a centralized leadership and were rather varied in terms of political orientation of their members. At the end of 1939 and the beginning of 1940 the Polish underground was united and became subordinate to the leaders of Vilnius chapter of the “Armed Fighting Union”, which, on 14 February 1942, was given the name of Armia Krajowa. The Polish underground organizations of Lithuania characterized with a strictly anti-Lithuanian position. Until 1943 the Polish underground of Lithuania developed an organizational structure, recruited new members, accumulated armament, collected information from spies, engaged in agitation and propaganda. In this way the Poles of Vilnius region were prepared for fighting for resurrection of the Polish state with its pre-war limits in the East. The Soviet occupation of Lithuania gave the Lithuanians and Poles the opportunity to improve their relations by uniting their forces against the common enemy, i. e. the Soviets, however, the opportunity was not used due to the historical antagonism and the different geopolitical orientation. During the Nazi occupation the conflict between the Lithuanians and the Poles escalated into armed fights between the Lithuanian Police and the guerillas of Armia Krajowa. The Polish underground took an especial interest in Lithuania and the relations between Lithuanians and Poles. The archives store plenty of documents on the subject.

• „Bernardinų“ fondo reikšmė tiriant istoriografinius naratyvus apie Armijos Krajovos Kmicico brigadą / Tomaš Božerocki. Knygotyra. 2020, t. 74, p. 96-122.
• Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant Pietryčių Lietuvos etninius procesus / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė, Irena Šutinienė. Etniškumo studijos. 2013, Nr. 2, p. 13-47.