Komunistinis įspaudas Vidurio Rytų Europos valstybių pilietinėje visuomenėje

LTVienas iš svarbiausių vienpartinės komunistinės sistemos bruožų buvo bet kokio savarankiško pilietinio aktyvumo slopinimas. Pilietine visuomene Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) komunizmo laikais buvo laikomas režimui priešiškų kitaminčių organizavimasis, praėjusio amžiaus devinto ir dešimto dešimtmečio sandūroje - aktyvūs sąjūdžiai, kuriems pavyko atsikratyti režimo, pokomunistiniu laikotarpiu - demokratinei valstybei būdingas visuomenės struktūravimasis. VRE valstybėms vaduojantis iš komunistinės priespaudos pilietinė visuomenė vaidino svarbų vaidmenį, tačiau šiuo metu pilietinės visuomenės silpnumas yra viena iš skiriamųjų VRE valstybių ypatybių - pilietinė visuomenė čia silpnesnė lyginant ne tik su Vakarų Europos, bet ir su kitomis palyginus neseniai demokratizacijos keliu pradėjusiomis žengti, autoritarinių režimų atsikračiusiomis šalimis. Ši ypatybė siejama su VRE valstybių komunistine praeitimi. Menką VRE gyventojų iniciatyvą jungtis į organizacijas lėmė ir gilias pertvarkas lydėję socialiniai bei ekonominiai sukrėtimai, dėl kurių staigiai keitėsi vienų ar kitų asmenų socialinė padėtis, nutrūko žmonių tarpusavio ryšiai ir sumažėjo pasitikėjimas vienų kitais. Prie to dar prisideda intensyvi darbinė veikla - dėl mažų atlyginimų žmonės yra priversti dirbti keliuose darbuose ir dėl to lieka mažai laisvo laiko visuomeninei veiklai. Esama duomenų, kad pilietinė visuomenė VRE valstybėse, šioms įstojus į ES, su laiku tik silpnėja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pilietinė visuomenė; Pasitikėjimas; Vidurio ir Rytų Europa.; Civic society; Trust; Central and Eastern Europe.

ENOne of the main features of the single-party Communist system was its suppression of any kind of independent political activity whatsoever. The situation in Communist Central and Eastern Europe (CEE) gave rise to discussions about the significance of civil society and its influence on democracy. During the period of Communist rule, civil society manifested itself in the way dissidents opposed to the regime emerged and organized themselves; at the turn of the 1990s, it consisted of active movements that succeeded in ridding themselves of the regime; and in the post-Communist period civil society became the way society structured itself in a democratic state. As the CEE states were freeing themselves from Communist oppression, civil society played an important role; but at the present time the weakness of civil society is one of the features that distinguishes the CEE states from other countries that had started on the road towards democracy after having shed their authoritarian regimes. This feature is due to the CEE states' Communist past. The relative unwillingness of CEE citizens to join organizations may be explained by the social and economic shocks attendant upon the deep political transformations that occurred, as a result of all of which the social status of several different groups of people changed rapidly; relations between them broke off; and mutual trust diminished. An additional factor lies in the circumstance that because of low wages people are forced to work in several jobs, which leaves them with much less free time to engage in civic activities. There is some evidence from research that in CEE states after their entrance into the EU civic activities do tend to diminish. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology