LTStraipsnyje analizuojama sovietinio laikotarpio visuomenė ir daroma perskyra tarp sovietinio laikotarpio modernizacijos ir sovietinės modernizacijos sąvokų. Santykinai atskyrus valstybinio socializmo ir kapitalistinių visuomenių radikaliai skirtingas politinių bei socioekonominių santykių sistemas, sovietinė visuomenė, technologiniu ir institucinės organizacijos požiūriu, buvo specifinis industrinės, urbanizuotos, biurokratizuotos bei visus švietimo lygius suformavusios visuomenės, apibendrintai vadinamos moderniąja industrine visuomene, atvejis. Šia prasme galima kalbėti apie sovietinio laikotarpio visuomenės modernizaciją - esminių modernybės bruožų plėtrą. Konceptualiai sovietinė modernybė veikiausiai būtų galima sąvoka ne tik chronologiniu požiūriu, bet turinti savitos socialinės struktūros, socialinių santykių ir socialinio veikėjo konotacijas. Sovietiškumo sąvokos turinys pirmiausia būtų sietinas su valstybinio socializmo ypač stiprios sisteminės prievartos padariniais. Priežiūros ir socialinės kontrolės sustiprėjimas yra charakteringas moderniosios visuomenės sistemos ypatumas, bet totalitarinis valstybinio socializmo režimas jį išplėtojo iki kraštutinumo. Iš čia sekė visuotinė institualizacija ir visuomenės bei atskirų socialinių grupių specifinės adaptacinio elgesio socialinės praktikos. Visuomenės modernizacijos procesų (švietimo plėtra, neišvengiamas individualizmo stiprėjimas ir t.t.) provokuojami, bet užslopinti socialiniai protestai pasireiškė kitomis socialinėmis formomis - deviantinėmis socialinėmis praktikomis ir jas toleruojančiu diskursu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietinė modernizacija; Socialinė sistema; Socialinis veikėjas.; Soviet modernization; Social system; Social agent.
ENAssuming that there is, with respect to systems of political and socioeconomic relations, a radical difference between systems peculiar to state socialist societies and those peculiar to capitalist societies, Soviet society, from the standpoint of its technological and institutional organization, exemplified a specific variation of the modern, industrial, urbanized, bureaucratized society, embracing all levels of education. In this sense we can talk of the modernization of society during the Soviet period, the development of the essential features of primary modernity, according to Ulrich Beck. In our view, Soviet modernity would be a conceptually feasible term not only chronologically speaking but also in virtue of its connoting a peculiar social structure, peculiar social relations, and peculiar social actors. The content Soviet would first of all relate to the consequences of the strong systematic repression associated with state socialism. The strengthening of supervision and social control is a characteristic feature of a modern social system which the totalitarian regime of state socialism developed to an utmost degree. This determined a universal institutionalization and the specific social practices of behavioural adaptation exhibited by society and individual social groups. Repressed social protests provoked by modernization manifested themselves in other social forms: deviant social practices and the discourse tolerating them. [From the publication]