Ideologiniai viešojo diskurso konstruktai ir atminties politika posovietinėje Lietuvoje

LTXX a. X deš. "atminties politika" buvo glaudžiai susijusi su posovietinio elito ideologinėmis nuostatomis. Per revoliucinį socialinį kismą buvo įtvirtinamos svarbiausios "simbolinės konstrukcijos" ir kartu formuluojamos "atminties politikos" gairės: griaunami sovietinės sistemos stabai, atstatomi prieškario paminklai, skelbiami naujų monumentų konkursai. Sovietinių paminklų griovimas prisidėjo prie reikšmingų viešųjų erdvių semantinių pokyčių, simbolizavo režimo griūtį ir suteikė viešosios erdvės kūrimo, dalyvavimo istoriniuose procesuose pojūtį, taigi skatino pilietinės visuomenės užuomazgas. Pirmosios Respublikos paminklų atstatymas ir naujųjų statyba, liudijo moralinę viešosios erdvės orientaciją, kurią lėmė X deš. pradžioje atgimęs ir vėliau įtvirtintas nacionalistinis diskursas: iš istorijos "įsivaizduojamo muziejaus" buvo atrenkami tie pavyzdžiai, kurie skatino didžiuotis ir diegė moralines vertybes, formavo tautos kaip kolektyvinio individo sampratą. Valstybės istorija, kaip ir prieškariu, siejama tik su "gryno" lietuviško valstybingumo periodais, lėmė schemišką istorijos kaip mito suvokimą. Atstatomų ir naujųjų paminklų pavyzdžiai bei juos lydintys debatai atskleidė, kad tautiškumas buvo siejamas ne su šiuolaikiškais meno kūriniais, bet su sovietmečiu įtvirtinta XIX-XX amžių sandūros monumentalistikos tradicija. Nevienareikšmis semantinių viešosios erdvės pokyčių traktavimas virto didėjančios visuomenės fragmentacijos ir skilimo į skirtingas politinių, religinių, finansinių, profesinių interesų grupes ženklu.Reikšminiai žodžiai: Postsovietinė visuomenė; Postkomunistinė visuomenė; Posovietinė Lietuva; Visuomenės sandara; Sąjūdis; Pokomunistinis elitas; Kultūra.

ENThis article analyzes the most important socio-political changes in Lithuanian public life during the 1990s. It highlights the major stages in the transformation of the society in the 1990s which reveal essential paradigmatic clashes and primary points of societal development. By evoking the most significant examples of building new monuments, rebuilding memorials of the interwar republic, and destroying Soviet monuments in the late 1980s and 1990s, the article explores this period's "politics of memory" that signified the most important processes of social change. Cultural elite - intellectuals with critical attitudes, responsible for articulation and institutionalization of social change - became the most significant ideologues and agents of change in the post-Soviet society. It was precisely the cultural elite that hegemonized signifiers of the most important ideological constructs, shaped their content, generated and sustained value systems, as well as social myths. After becoming the main moulder of the "politics of memory," the post-Soviet elite was also responsible for changes in the signifying of public spaces, as well as commemoration of monuments, memorials, busts and other artifcats of historical significance. In the juncture of the 1980s and 1990s, building of new monuments, rebuilding of the ones destroyed during the Soviet era, and removal of propaganda monuments left by the occupation became an important task for the post-Soviet elite. Thus, the major changes in the public spaces of that particular time attested a change in power relations and ideology, and resounded the general ideas of the decade. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Istorija / History