LTŠiame tyrime bibliografiškai apžvelgti Sovietų Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje 1950-1989 m. sukurti tekstai apie sovietinę Lietuvos inteligentiją. Ji buvo apibrėžiama kaip socialinis sluoksnis, profesionaliai užsiimantis protiniu darbu. Skaidyta į inžinerijos ir technikos (kitaip gamybos ir technikos), mokslo, medicinos, meno ir švietimo inteligentiją. Atskiras kategorijas, kurias papildė beveik visų čia paminėtų grupių atstovai, sudarė valdymo sferos ir kaimo inteligentija. Inteligentijos terminas dažnai keistas kadrų ir specialistą sąvokomis. Si tendencija pirmiausia atskleidžia inteligentiją kaip darbo jėgos šaltinį, nuo kitų besiskiriantį kvalifikacija. Aptarti tyrimai, sukurti istorikų, ekonomistų, demografų ir sociologų. Jų tikslas buvo moksliškai pagrįsti socializmo kanono teiginius apie naujos visuomenės kūrimo dėsningumus, būdingus visai SSRS. Užsakymus vykdžiusių grupių tekstai turėjo savo specifiką. Bet tyrinėtojų darbai nebuvo originalūs, privalėjo pagrįsti kanono schemas ir jas grindė. Neretai disertacijų temos dubliuodavosi. Šiame darbe laikomasi prielaidos, kad vėlyvajame sovietmetyje įsigalėjo partinio diskurso hipernormalizacija, t. y. jo kūrimas buvo įslaptintas, jis patyrė kalbinį sustabarėjimą - nukaltos frazės keliaudavo iš teksto į tekstą. Šie pokyčiai palietė humanitarinių ir socialinių mokslų diskursus, blokavo mokslininkų darbų originalumą net renkantis išraiškos priemones. Analizuotų tekstų sankaupa vargiai laikytina istoriografija. Šie naratyvai - užsakomojo pobūdžio, jiems trūksta tyrimo laisvės ir kritiško šaltinių vertinimo.Reikšminiai žodžiai: Inteligentija; Sovietinės Lietuvos inteligetija; Inteligentsia; Inteligentsia of Soviet Lithuania.
ENThis paper deals with texts about the intelligentsia in Soviet Lithuania; the texts were written in 1950-1989 in Lithuania and the USSR. In this period the intelligentsia was considered to be a social stratum specializing in mental work. While used in the Soviet environment the term 'intelligentsia was often replaced by the terms staff (cadre) and specialists. This tendency reveals an attempt to view the intelligentsia in a manpower context. A great deal of research is reviewed in this article. The texts were written and published by a variety of researchers: historians, economists, demographists, and sociologists, all dealing with the engineering, technical, scientific, medical, artistic, educational, and administrative intelligentsia, both urban and rural. Little of the analysis was original; these studies were supposed to serve as evidence for and to bolster Marxist-Leninist schemes of societal development. Only a few sociologists were capable of producing an "allusive" if semiofficial sociology. The construction of party discourse in late Soviet socialism was secret, classified, and ossified linguistically: some made-up phrases were wandering from one text to another. Humanitarian and sociological discourses were affected by these alterations as well. Statistical data and party resolutions were circulating round and round. Topics of graduation dissertation often were similar, or even analogous to each other, so the illusion of originality was obtained by manipulating statistical data. [From the publication]