SSSR ir Pabaltijys 1939-1941 metais : (Lietuvos pavyzdys)

LTVis nauji atrandami archyviniai dokumentai rodo, kokie nepagrįsti sovietinės propagandos ir oficialios istoriografijos teiginiai, esą Molotovo-Ribbentropo sutartis suteikė Sovietų Sąjungai atokvėpį, atitolino karo pradžią, užkirto kelią karui dviem frontais, panaikino SSSR išorinę politinę izoliaciją. Dvi valstybės ne tik pasidalijo įtakos sferomis joms nepriklausančias teritorijas, bet ir padarė abejotiną Lenkijos ir Pabaltiijo valstybių nepriklausomą egzistavimą. Sprendžiant mažųjų valstybių likimą buvo pasikliaujama jėga. Žinia apie sutarties pasirašymą Lietuvoje sukėlė pesimistines nuotaikas. Tuo tarpu Estijos ir Latvijos diplomatijos atstovai šį dokumentą vertino pozityviau, bet su išlyga, "jeigu iš tikrųjų nėra slapto susitarimo dėl Pabaltijo padalijimo". Rusasi, derybų metu spręsdami Baltijos šalių likimą tiek kartu su Anglijos ir Prancūzijos koalicija, tiek su Vokietija, karo išvakarėse ir pačioje jo pradžioje nesivargino vykdyti aktyvią užsienio politiką Lietuvoje ir kitose šio regiono valstybėse, tik stebėjo situaciją. Vakarų valstybių reakcija į 1940 m. birželio įvykius buvo gana rami, kaip ir numatė Maskva. Birželio 14 d. pasidavė Paryžius. Anglija rūpinosi tik savo išlikimu. Maža to, Londonas buvo suinteresuotas atitraukti SSSR nuo Vokietijos ir patraukti ją į savo pusę. JAV, kurios nepripažino Pabaltijo užgrobimo, vis dėlto suprato, kad šį regioną neišvengiamai turės kontroliuoti SSSR arba Vokietija. Prancūzijos kapituliacija, pasirašyta birželio 22 d., tik sustiprino šias nuotaikas.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Sovietizacija; Tarybų Sąjunga; Vokietija (Germany); Vilnius; WWII; Sovietization; Soviet Union; Germany.

ENThe newly discovered archive documents evidence the gratuitousness of the statements, found in the Soviet propaganda and the official historiography that the Molotov – Ribbentrop Pact provided the Soviet Union a truce, distanced the beginning of the war, prevented the war on two fronts and abolished the external political isolation of the USSR. The two states not only divided the territories, which did not belong to them according to any spheres of influence, but also made the independent existence of Poland and the Baltic States doubtful. The resolution of the fate of the small states was based by force. The news on the undersigning of the treaty raised pessimistic mood in Lithuania, while the diplomats of Estonia and Latvia viewed the document more positively, but only on the condition that "no secret agreement regarding the division of the Baltic Region exists". The Russians, when resolving the fate of the Baltic States during the negotiations both with the coalition of England and France and with Germany, on the eve of the war and at the very beginning of the war did not trouble themselves to execute any active foreign policies in Lithuania and in other states of the region, they only observed the situation. The reaction of the Western states to the events of June of 1940 was quite calm, as Moscow had foreseen. Paris surrendered to Germany on 14 June and England was concerned only with its own safety. Moreover, London was interested in withdrawing the USSR from being allies with Germany and attract it to its side. The USA, which did not accept the annexation of the Baltic Region, understood that the region eventually will have to be controlled by either the USSR or Germany. The capitulation of France, undersigned on 22 June only enhanced the climate.