SSRS reformų išvakarėse : nomenklatūra ir inteligentija Lietuvoje
LTStaigios masinės mobilizacijos komunistinės sistemos visuomenėse ženkliai prisidėjo prie jos žlugimo. Liberalizacija Sovietų Sąjungoje buvo pagrindinė politinė galimybė atsirasti socialiniams judėjimams, vadovavusiems mobilizacijai, tokiems kaip Sąjūdis Lietuvoje. Šiame straipsnyje pristatoma sociopolitinės ir ekonominės situacijos, paskatinusios M. Gorbačiovo reformas, apžvalga. Sąjūdis, kaip ir kiti panašūs judėjimai, buvo glaudžiai susijęs su visuomenės grupėmis, sudariusiomis Sovietinį elitą - nomenklatūra ir inteligentija. Nors SSRS buvo itin centralizuota valstybė, federacinis principas, įrašytas sovietinėje konstitucijoje, paskatino vietinių elitų susiformavimą ir biurokratinio nacionalizmo atsiradimą. Todėl dalis nomenklatūros atstovų nebuvo abejingi tautiniams interesams. Inteligentija Sovietų Sąjungoje buvo gausus visuomenės sluoksnis. Dalis jos priklausė ir nomenklatūrai. Turėdami daugiau informacijos apie režimą nei dauguma visuomenės ir nusivylę esama padėtimi, nemažai inteligentijos atstovų neviešai laikėsi opozicinių pažiūrų. Įvairios oficialios organizacijos, dažniausiai kūrybinės sąjungos ir inteligentijos sambūriai, buvo panaudojamos tautinėms ir demokratinėms vertybėms puoselėti. Taip pat buvo vykdoma įvairi, nors ir netiesiogiai, bet režimui oponuojanti veikla. Bendra veikla sukūrė pasitikėjimo tinklus, o LTSR elito atstovai, atsiradus politinei galimybei, tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatoriais ir lyderiais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nomenklatūra; Inteligentija; Reformos; Liberalizacija; Biurokratinis nacionalizmas; Nomenklatura; Inteligentsia; Reforms; Liberalization; Biurocratic nationalism.
EN[...] This article provides an overview of the sociopolitical and economic situation which pushed M. Gorbachev to start reforms and liberalization in the USSR. [...] Sąjūdis, and other movements of similar nature, were linked rather directly to the social groups which constituted the Soviet elite - the nomenklatura and the intelligentsia [...]. Even though the Soviet state was extremely centralized, the federal principle inscribed in all editions of the Soviet Constitution facilitated the formation of local elites in the Republics. [...] Bureaucratic nationalism developed by favouring the needs of a particular Republic within the centralized distribution system of resources, goods and developmental planning. This is one of the important reasons why some members of the local nomenklatura were nationally minded. The Intelligentsia formed a numerous social group in the USSR. Part of that group belonged to the nomenklatura. It had better access to information about the regime and was not content with the situation; many of its members embraced oppositional views. Various official organizations, for the most part creative unions and gatherings of intellectuals, were used for the purpose of preserving and spreading national and democratic values. At the same time, part of the intelligentsia was engaged in various unobtrusive practices of contention. This common activity created networks of trust and a specific intellectual climate with the result that some members of the elite of the LSSR became, when the opportunity presented itself, the initiators and leaders of the pro-democratic national movement Sąjūdis. [From the publication]
- Sovietinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos nomenklatūra (1953-1990 m.) : disertacija / Kastytis Antanaitis. Kaunas, 2001. 265 lap.
- Sovietmečio laimėjimai Lietuvoje ir jų interpretacijos : nomenklatūros veiklos vertinimas nacionaliniu aspektu / Vilius Ivanauskas. Darbai ir dienos. 2009, t. 52, p. 105-119.
- Visuomeninės nuostatos ir (nepastebima) rezistencija Kaune vėlyvuoju sovietmečiu / Rytis Bulota. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2011, Nr. 2 (29), p. 244-258.
