Įsiamžinimo problema šiuolaikinėje lietuvių tekstilėje

LTStraipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kuo grįstas XX a. pabaigos - XXI a. pradžios lietuvių tekstilininkų siekis vaizduoti save ir savo kūną. Pasitelkus istorinį ir kultūrologinį kontekstą bei analitinį metodą, atskleidžiami dažniausiai šiuolaikinėje lietuvių tekstilėje pasitaikantys autorefleksijos atvejai. Atsiradęs reiškinys siejamas su bendromis lietuvių meno tendencijomis, išryškėjusiomis nepriklausomybės laikotarpyje. Prieinama prie išvados, kad autoportretiškumo tendenciją skatina pakitusi istorinė šalies padėtis, sąlytis su Vakarų menu ir naujų kūrybos formų diegimas kūryboje. Reiškiniui darė įtaką poststruktūralizmo ir postmodernizmo epochoje pasaulyje kilusi naujojo realizmo ir figūratyvumo banga, sukėlusi įvairias figūrinės dailės transformacijas, feminizmo idėjos, taip pat fotografijos populiarėjimas, medijų įsisavinimas. Dabartinėje lietuvių tekstilėje įsiamžinimo tendencija bene labiausiai provokuojanti ir kontroversiška. Su visu šiuolaikiniu lietuvių menu ją sieja socialinis aktyvumas, asmeninės patirties sureikšminimas, kitoks autoriaus požiūris į savo kūrinį, vaizdinių taupumas, neįmantri forma, neskubrus ritmas. Autoportretiniame tekstilės mene mažiau socialinių provokacijų, manipuliavimo savo atvaizdu. Tačiau akivaizdu, kad naujosios lietuvių dailės sparnui priklausančios tekstilininkės yra veikiamos tų pačių meninio gyvenimo aplinkybių, pakitusio požiūrio į meno kūrinį ir problemų lauką.Reikšminiai žodžiai: šiuolaikinė lietuvių tekstilė; Naujasis figūratyvumas; šiuolaikinė lietuvių fotografija; Kūniškumas mene; Postmodernizmo tendencijos Lietuvoje.

ENThe article attempts to provide an answer to the question what based the strivings of Lithuanian textile workers of the end of the 20th – beginning of the 21st century to present the images of themselves and their bodies. By employing the historical and culturological context and the analytical method, the cases of auto-reflection, most frequently noted in the modern Lithuanian textile are revealed. The phenomenon is related to the overall trends of Lithuanian art, which became prominent during the time period of independence and the conclusion is made that the trend of self-portrayal is encouraged by the changed historical situation of the country, the contacts with the Western art and introduction of the new forms of creative. The phenomenon was influenced by the wave of the new realism and figurativeness, which emerged in the world in the era of post-structuralism and post-modernism and resulted in different transformation of art, the ideas of feminism, popularity of photography and use of media. The trend of self-portrayal in the modern Lithuanian textile is the most controversial and provoking. It is related with all the modern Lithuanian art by the social activeness, giving the prominence to the personal experience, a different view of the work, expressed by the author, economy of image, a simple form and slow rhythm. The self-portrayal textile art contains less social provocations and manipulations with the image of self however it is obvious that the new textile workers, belonging to the wing of the new Lithuanian textile are influenced by the same circumstances of the artistic life, the changes of the view of the piece of art and the problem field.

• Šiuolaikinė lietuvių tekstilė: moteriškasis matmuo / Lijana Šatavičiūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2011, t. 62, p. 119-134.
• Taikomosios dailės tyrimai XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvoje / Raimonda Simanaitienė. Meno istorija ir kritika. 2011, 7, p. 116-127.