Baltijos valstybių paradoksai

LTStraipsnyje aptariama Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių raida laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų. Tuo pačiu, neišvengiamas klausimas, ar Baltijos valstybių aneksija 1940 m. nebuvo įvykdyta su tam tikra didžiųjų Vakarų valstybių sankcija.Ar Lietuvos, kaip ir kitų dviejų Baltijos valstybių, išnykimo galų gale nelėmė bendras didžiųjų valstybių interesas atsikratyti jomis kaip nereikalingomis? O jeigu taip, tai kodėl? Baltijos valstybių egzistavimas visą tarpukarį buvo probleminis. Tiesa, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, Vakarų sąjungininkių ir ypač JAV planuose buvo numatyta regione taikyti demokratinio apsisprendimo bei teisingumo principus. Nepriklausomas gyvenimas buvo planuotas ne tik lenkams, bet ir suomiams, lietuviams, latviams, estams, gal net ukrainiečiams. Pabaltijo atžvilgiu buvo net atsižvelgiama į socialinę bei nacionalinę trintį tarp pagrindinių tautų ir dominavusių vokiečių bei lenkų dvarininkų. Tai problemai spręsti prioritetas teiktas socialiniam teisingumui bei etnografiniam principui. Bet vėliau daugelio imta bijoti, kad Baltijos valstybių tarptautinis garantavimas praktiškai tik sustiprins Vokietijos bei SSSR įtaką. IV deš. Baltijos valstybių deklaruotas neutralitetas tuo pačiu atsiribojo nuo bandymų pažaboti didėjantį Vokietijos agresyvumą. 1939 m. Vakarų valstybių elgsenai būdingas pasyvumas, paliekant įvykius savieigai. Savieiga neišvengiamai vedė į Baltijos valstybių išnykimą. To meto Vakarų valstybių poziciją galima traktuoti kaip susitaikymą su Baltijos valstybių sunaikinimu.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Tarptautiniai santykiai 1918-1940; Baltic states; International relations 1918-1940.

ENThe article discusses the development of Lithuania, Latvia and Estonia during the time period between the two world wars. On the other hand the question whether the annexation of the Baltic States in 1940 was executed with a sanction by certain large Western states and whether the eventual disappearance of Lithuania, Latvia and Estonia was not determined by the common interest of world powers to get rid of the three countries and, if so, why, is unavoidable. The existence of the Baltic States during the entire interwar period was problematic. Truth be told, at the end of the WWI, the Western allies and especially USA planned to apply the principles of democratic determination and justice in the region. The independent life was foreseen for Poles, Finns, Lithuanians, Latvians, Estonians and maybe even Ukrainians. In the case of the Baltic Region even the social and national frictions between the major nations and the dominating German and Polish nobles were taken into consideration. In order to resolve the problem, the priority was given to the social justice and the ethnographic principle. However, later on the majority was scared that the international guarantees, provided to the Baltic States will actually strengthen the influence of Germany and the USSR. The neutrality, declared by the Baltic States in the thirties was viewed as disassociation from the attempts to reduce the increasing aggression from Germany. The behaviour of the Western states in 1939 characterized with passiveness, the countries left the events to happen by gravity, which unavoidably led to disappearance of the Baltic States. The position of the Western states of the period could be viewed as the conciliation with the abolition of the Baltic States.