Apie paminklus Lietuvos provincijoje XIX a. viduryje - XX a. pradžioje. Ar statė lietuviai paminklus carams ?

LTRusijos imperijos laikotarpiu Lietuvos provincijoje beveik nestatyti paminklai, skirti carinei memorialinei propagandai. Išimtis - XIX a. viduryje nutiesus pašto traktą Varšuva-Peterburgas, jo pusiaukelėje parinktas Zarasų miestelis, pervadintas Novoaleksandrovsku, tapęs paminkliniu Aleksandro II miestu su obelisku pašto trakto statybai. 1912 m. minint baudžiavos panaikinimo penkiasdešimtmetį Kauno gubernijos miesteliuose, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose iškilo paminkliniai baudžiavą panaikinusio caro Aleksandro II biustai. Monumentalistika visuomet nulemta politinės padėties, nagrinėjami ideologinio manipuliavimo paminklais pavyzdžiai XX a. Lietuvoje ir paminklų atminties ypatumai žmonių sąmonėje. XIX a. - XX a. pradžioje monumentalistika Lietuvoje tikrai nebuvo klestinti meno šaka, per tą laiką pastatyta nedaug paminklų ir beveik visi jie iškilo gubernijų centruose, t. y. Vilniuje ar Kaune. Požiūris į baudžiavos panaikinimą Lietuvos kaime nebuvo tik neigiamas. Valstiečiai jautė skirtumą tarp baudžiavos laikų ir pobaudžiavinės situacijos, patyrė ekonominį laisvėjimą, ūkinį, kultūrinį augimą - tuo galima bandyti aiškinti paminklus Aleksandrui II, statytus Lietuvoje valstiečių aukomis.Reikšminiai žodžiai: Memorialiniai paminklai; Biustas; Obeliskas; Rusijos imperijos monumentalsitika; XIX-XX a. I pusės Lietuvos provincija; Baudžiavos panaikinimas; Caras Aleksandras II; Paminklai gyvuliams dvaruose.

ENDuring the period of the Russian empire the monuments, intended for Tsarist memorial propaganda were almost not built in the province of Lithuania. The exception was the town of Zarasai, which, after the laying of postal tract Warsaw – St. Petersburg in the middle of the 19th century, was selected in the midway of the tract, renamed into Novoaleksandrovsk and became a memorial town for Alexander II with the obelisk, commemorating the building of the postal tract. In 1912, when commemorating the fiftieth anniversary of abolition of serfhood, the memorial busts of Tsar Alexander II, who abolished the serfhood were placed in the towns of the Kaunas district, in Utena, Tauragė and Telšiai. Monumentalism is always determined by the political situation therefore the examples of ideological manipulation by monuments in the 20th century Lithuania and the monuments’ memorial peculiarities in people’s conscious are examined. In the 19th – the beginning of the 20th century monumentalism was not a flourishing branch or art in Lithuania, a small number of monuments was placed during the period and almost all of them were placed in district centers, i. e. in Vilnius or in Kaunas. The view of abolition of serfhood in Lithuanian villages was not only negative. The peasants felt the difference between the times of serfhood and the later situation, the economic and cultural liberation and growth, which could explain the monuments to Alexander II, placed in Lithuania and funded by peasants’ donations.