Походы Лайоша Анжуйского против Литвы в польской историографии XLX - начала XXI вв.

LTVengrijos karaliaus (nuo 1370 m. taip pat ir Lenkijos karaliaus) Liudviko iš Anžu (1342-1382) karinės kampanijos prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (XIV a. 5-8 dešimtmetis) yra aktuali tyrinėjimų problema visose Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Tai galima paaiškinti Kryžiaus žygių pobūdžiu, jų dalyvių sudėtimi, pasekmėmis nurodyto regiono valstybėms. Tačiau šiandien istorijos moksle kol kas šia tema nėra atlikta tikslinio ir kompleksinio tyrimo (nėra monografijos ar straipsnio). Atskiras fragmentiškas užuominas ir jų analizę galima aptikti Ukrainos, Rusijos istoriografijoje. Nedidelis įdirbis jau padarytas Vengrijos istoriografijoje, bet, mūsų manymu, minėtas klausimas daugiausiai nušviestas lenkų istorikų. Tyrinėdami Lenkijos viduramžių praeitį ir remdamiesi plačia užsienio šaltinių baze, lenkų mokslininkai padarė didelį archeografinį ir istorinį darbą, nustatydami Liudviko I kampanijos prieš Lietuvą, kurioje jis buvo Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo (1333-1370) sąjungininkas arba vykdė žygius savarankiškai kaip Lenkijos monarchas, priežastis, pobūdį ir pasekmes. Svarbus tyrinėjamų kampanijų tyrimo objektas, apie ką mokslininkai užsimena tik trumpai, yra Centrinės Europos dinastijų kova (tarp Piastų, Anžu, Gediminaičių ir kt.) dėl vadinamojo "Haličo ir Voluinės paveldo". Todėl dauguma karo veiksmų vyko Voluinėje, apsupus arba apsiautus svarbiausias fortifikuotas vietoves (pvz., Belza). Naudingos istorikų užuominos apie lenkų didikų, kurie buvo suinteresuoti karais su LDK, įtaką karaliui Liudvikui.Reikšminiai žodžiai: Kryžiaus žygiai; Liudvikas iš Anžu; Lenkų istoriografija; Haličas-Voluinė; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Piastai; Gediminaičiai; Anžu dinastija; XIX–XX a. istoriografija; Vengrija.

ENThe military campaigns by king Louis I of Hungary of the Angevin dynasty (1342-1382) (who also was the king of Poland from 1370) against the Grand Duchy of Lithuania (in the forties – seventies of the 14th century) are a relevant problem for study in all the countries of the Central and Eastern Europe, which could be explained by the character of crusades, the composition of their participants and their consequences to states of the said region. However no purposive and complex study has been performed on the subject in the modern science of history (there are not any monographs or articles). Some isolated and patchy hints and their analysis can be found in the Ukrainian and Russian historiography. A small labour has already been done in the Hungarian historiography however, in our opinion the issue has been most comprehensively studied by Polish historians. When studying the medieval Poland and referring to a wide base of foreign sources, the Polish scientists did a huge archeological and historical work when identifying the reasons, character and consequences of the Louis’s I campaign against Lithuania, in which he was an ally of king Casimir III of Poland (1333-1370) or performed the campaigns self-sufficiently as the monarch of Poland. An important subject for studies of the campaigns, which almost has not been tackled upon by the scientists, is the fights of the dynasties of the Central Europe (between the Piasts, Angevins, Gediminids, etc.) for the so-called “heritage of Volhynia and Galicia" therefore most military campaigns were performed in Volhynia, sieging the most important fortified locations (for instance, Belza). The historians’ hints on the influence of the Polish nobles, who were interested in wars with the Grand Duchy of Lithuania, on king Louis, are also of value.