Реминисценции эпохи Крестовых войн в нарративных памятниках Великого Княжества Литовского XVI-XVII в.в.

LTBūdamas gana dar jaunas Stanislovas Zigmuntas Druškevičius (1621-1690) buvo priverstas palikti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir išvykti į Ukrainą. Ir vėliau jo gyvenimas buvo pilnas įvairiausių įvykių: tarnavo pasienyje su totoriais, 1648 m. prie Geltonųjų Vandenų pateko j totorių nelaisve, Kafoje buvo parduotas turkams, po to išpirktas kažkokio bosnio.. Galų gale jam pavyko sugrįžti į Abiejų Tautų Respubliką. 1664 m. nominalus Piarnu (Estija) stalininkas ir Jo Karališkos Malonybės pulkininkas Druškevičius parašė savotišką įžangą į savo memuarus. Druškevičius pradėjo rašyti nuo legendinės Kryžiaus karų epochos. XVI-XVII a. LDK memuaristikos pavyzdžiai labai įdomūs todėl, kad perteikė lietuvių šlėktos kilmės etnogenezės legendas. Beje, memuarų ir baltarusių-lietuvių metraščių pranešimų koreliacija nebuvo daroma nei lietuvių, nei baltarusių, nei lenkų tyrinėtojų. Svarbu pažymėti, kad Kryžiaus karų epochos reminiscencija LDK šlėktos memuaruose atsirado kartu su sarmatizmo plitimu ir išreiškė visos Abiejų Tautų Respublikos šlėktos unifikuotą kultūrinę-politinę koncepciją. Apeliacija į garbingus kovų su riterių ordinais laikus buvo viena iš LDK šlėktos suverenios savimonės programos dalių.Reikšminiai žodžiai: Kryžiaus karai; Istotinė atmintis; Memuaristika; Crusades; Historical memory; Memoirs; Kryžiaus žygiai; Traidenis; Vytenis; Gediminas; Sarmatizmas; Lietuvos metraščiai.

ENAlready in his young days Stanislovas Zigmuntas Druškevičius (1621–1690) was forced to leave the Grand Duchy of Lithuania (GDL) for Ukraine. His later life was full of various events: he served at the frontier with Tartars; in 1648 he was captured by Tartars at the Battle of Zhovti Vody; he was sold to Turks in Kaffa and subsequently ransomed by a Bosnian. Finally, he returned to the Polish-Lithuanian Commonwealth. In 1664 the nominal pantler of Pärnu (Estonia) and His Royal Majesty’s Colonel Druškevičius wrote an original introduction to his memoirs. He started with the legendary Crusades Epoch. The examples of the 16th–17th c. GDL memoiristics are very interesting as they convey the legends of ethnogenesis of the origins of Lithuanian szlachta. It should be noted that neither Lithuanian nor Belarusian nor Polish researchers did a correlation between memoirs and Belarusian-Lithuanian chronicle entries. Furthermore, the reminiscence of the Crusades Epoch appeared in the memoirs of the GDL szlachta together with the spread of Sarmatism and expressed a cultural-political conception unified by the szlachta of the Polish-Lithuanian Commonwealth. An appeal to the glorious times of the battles against the orders of knighthood was one of the parts of the sovereign self-awareness programme of the GDL szlachta.