LTLietuva (Litva) XII a. yra minima tik dešimt kartų. Šešis kartus minima Kijevo kronikoje, kuri yra viena iš trijų XII a. senųjų rusėnų kronikų ir sudaro dalį Ipatijaus metraščio. Kita keturių Lietuvos paminėjimų grupė yra randama Naugardo pirmajame metraštyje. Apskritai paėmus, šiuose šaltiniuose yra tik penki karinių žygių prieš Lietuvą aprašymai (trys iš jų yra Kijevo metraštyje). Istorikai tyrinėjo šią problemą keliais aspektais. Kai kurie mokslininkai manė, kad įrašai apie tokius žygius rodo Lietuvos galios išaugimą lietuviams pradėjus siaubti rusėnų žemes. Kiti istorikai teigė, kad tik labai galingi rusėnų valdovai galėjo pasiekti ir užpulti tas žemes. Jie pripažįsta, kad Lietuvos paminėjimas rodo stiprių kunigaikščių valdymo laikotarpius. Abu aiškinimai negali mūsų visiškai patenkinti. Šiame straipsnyje iš naujo atidžiai analizuojami esami duomenys apie Lietuvą Kijevo metraštyje ir tarpusavyje, kiek tai yra įmanoma, susiejami. Iš tikrųjų ankstyvų žygių prieš Lietuvą skaičius yra labai mažas. Galima nurodyti Mstislavo Didžiojo žygį 1131 m. ir du Riuriko Rostislavičiaus žygius 1190 ir 1193 m. Štai visi Lietuvos paminėjimai Kijevo metraštyje (1131,1159,1162,1180,1190 ir 1193). Lengva pastebėti, kad dauguma jų siejasi su Polocko teritorijomis, net jei kronikų įrašai skirti Kijevo kunigaikščių veiksmams aprašyti. Mūsų tyrimas rodo, kad Lietuvos paminėjimai XII a. metraščiuose pasirodė dėl specifinės praktikos aprašyti įvykius rusėnų kronikose. Galima daryti išvadą, kad mes susidūrėme su informacijos apie rusėnų kunigaikštysčių, kurios buvo Lietuvos kaimynėmis, vidaus gyvenimo aptarimu. Tokia nuostata keičia tyrimo prioritetus: nuo politinio gyvenimo teksto iki analizės.Reikšminiai žodžiai: 12 amžius; Kijevo kronika; Ipatijaus metraštis; Metraščiai; Naugardas; Lietuvos kunigaikščiai; Mstislavas Didysis; Riurikas Rostislavičius; Kijevo kunigaikštystė.
EN1) the stem of the infinitive and aorist *-cl-, 2) independent, usually athematic presence with a connecting vowel *-/- in plural (originating from 3 plural *-int(i) < *-nt(i) or *-r), 3) change of vowels, most likely with the zero degree as a characteristic of the stem of the infinitive. Other verbs, which could have belonged to the group are Lithuanian “miegoti” (“sleep”) / si. “mbžati”, Lithuanian “ieškoti” (“search”) / s. si. “iskati”, Lithuanian “raudoti” (“weep”), “giedoti” (“sing”), “saugoti” (“safeguard”), “sergėti” (“warn”) (la. “sargāt”), “kaboti” (“hang”), “karoti” (“dangle”), s. si. “sbpati”, church si. s.-kr. “sbcati”. Most of them retained certain traces of the postulated Baltic – Slavic paradigm. In regard to the Baltic – Slavic it is suggested to reconstruct the opposition between the inchoative *žno-tēi, *žno-je/a- > s. si. “znati”, “znaje-“ (from ide. atem. aor. *gne'h_!-t) and stative *žin-ā-tēi. *žin-m(a)i I *žin-i-me (from perf. *ģe-ģnoh_<- / *ģe-ģņhļ-' > *žno(w)(-) / *žini-; no presence of the verb has retained in the Baltic and Slavic languages) >-> bl. *žin-ā-, *žinā- / *žini- (from la. dialect “zinu” / “zinim” and with the summarized *-ā- stem, Lithuanian “žinau” I “žinome”).