Naugardas prieš Lietuvą : Saulės mūšio (1236 m.) epizodo liudijimas apie politinių santykių permainas tarp lietuvių ir jų šiaurės rytų kaimynų

LT1236 m. rugsėjo 22 d. įvykusiame Saulės (Šiaulių) mūšyje kryžiuočių kariuomenėje prieš pagonis lietuvius kovėsi dviejų šimtų Pskovo karių būrys. Kariai patyrė milžiniškus nuostolius: į Pskovo žemę tesugrįžo vos dvidešimt vyrų. Šiuo klausimu plačiau pasisakęs Vladimiras Pašuta ilgam įtvirtino nuomonę, kad Pskovo kariai kryžiuočių pusėje atsidūrė vykdydami 1228 m. su Ryga pasirašytos ir prieš Naugardą nukreiptos taikos sutarties sąlygas, kurią per drąsiai pavadino "separatine" . Kai kurie iš lietuvių istorikų net įžvelgė Pskovo diduomenės pavaldumą Kalavijuočių ordino magistrui. Straipsnyje aptartoji 1225-1236 m. politinės Rygos ir Naugardo (su Pskovu) santarvės schema paaiškina, kodėl du šimtai pskoviečių 1236 m. atsidūrė kryžiuočių kariuomenėje. Jie, kaip sąjungininkai, atėjo į pagalbą krikščionims prieš pagonis. Jų žygiui turėjo būti pritarta Naugarde. Tą nedviprasmiškai patvirtina ne tik geri santykiai tarp Naugardo stačiatikių ir Rygos katalikų Saulės mūšio išvakarėse, bet ir tyrinėtojų retai pastebima, deja, tik XVI a. pirmosios pusės šaltinyje (Nikono arba Patriarcho metraštis) išlikusi senos kilmės užuomina, jog su pskoviečiais į Lietuvą žygiavo ir naugardiečių karių būrys. Žygis visiems baigėsi kruvinu kryžeivių pralaimėjimu.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija (XIII a.); Saulės mūšis (1236); Naugardas; Pskovas; History of Lithuania (13th century); The Saule Battle (1236); Novgorod; Pskov.

ENIn the battle of Saulė (Šiauliai), which took place on 22 September, 1236, a troop of 200 soldiers from Pskov fought the pagan Lithuanians in the Crusaders’ army. The troop experienced enormous losses: only about twenty men came back alive. Vladimir Pashuta, who expressed a significant amount of opinion on the issue entrenched the opinion that the soldiers from Pskov emerged in the Crusaders’ troops when executing the conditions of the peace treaty, concluded with Riga in 1228 and directed against Novgorod, which is quite boldly called a “separate” one. Some Lithuanian historians even noted the subordination of Pskov’s nobles to the master of the Livonian order. The scheme of political concord of Riga and Novgorod (with Pskov) in 1225-1236, discussed in the article explains why two hundred Pskov soldiers faced themselves in the Crusaders’ army in 1236. Being allies, they came to help Christians against pagans. Their actions had to be consented to by Novgorod, which is expressly substantiated not only by the fact of good relations between the Orthodox persons in Novgorod and the Catholics of Riga on the eve of the battle of Saulė, but also by the suggestion that a troop of soldiers from Novgorod also came to Lithuania together with the troop from Pskov, which is not frequently noted by historians, since it remains only in one source of the first half of the 16th century (the chronicle of Patriarch Nikon). The action ended in a bloody loss of the Crusaders.