LTApibendrindami Kauno bajorijos laikyseną valstybės permainų laikotarpiu galime teigti, kad karaliaus Stanislovo Augusto ir patriotų reformatorių grupuotės pradėta vykdyti valstybės stiprinimo ir jos valdymo pertvarkymo politika sulaukė vietos bajorijos palaikymo. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos paskelbimo reformų idėją oficialiai palaikė visos paviete dominavusios giminės. Naujų lokalinės savivaldos institucijų -civilinių ir karinių tvarkos komisijų, žemionių teismų, ribų komisijų - kūrimas Kauno paviete vyko sklandžiai. Bajorija noriai dalyvavo šių institucijų darbe. Formuojant naujus savivaldos organus, išsiplėtė vietinio politinio elito ratas. Realią vykdomąją valdžią įgijo dalis bajorijos, iki tol neužėmusi jokių pareigų paviete. Priešiškai Gegužės 3 d. konstitucijai nusiteikusių Kosakovskių pastangos įtraukti Kauno pavietą į konfederacijos kūrimą buvo nesėkmingos. Dauguma pavieto bajorijos prisijungė prie konfederacijos tik po to, kai šį žingsnį žengė valstybės valdovas. 1793 m. seimelio eiga parodė, kad Kauno bajorija stengėsi išvengti tiesioginio dalyvavimo valstybės žlugime ir jokių ypatingų reikalavimų seimui nekėlė. Buvo pasirinktas radikalesnis valstybės išsaugojimo kelias - rengimasis sukilimui.Reikšminiai žodžiai: Ketverių metų Seimas; Kauno pavietas; Kauno didikai; Four Years Diet; Kaunas District; Kaunas nobility.
ENWhen summarizing the posture of the nobility of Kaunas during the time period of changes in the state one can state that the policies of strengthening and rearrangement of the governing of the state, commenced to be executed by king Stanislaw August Poniatowski and the group of patriot reformers attained support by the local nobles. Prior to 3 May, 1791 the idea of the reforms of announcement of the constitution was officially supported by the locally dominating families. Creation of new local governance institutions, i. e. the civil and military order commissions, local courts and limits commissions in Kaunas area was successful. The nobles eagerly participated in the activities of the institutions. When forming the new local governance organs, the circle of the local political elite also became broader. A part of nobles, who did not have any positions until then, acquired real executive power. The attempts of the Kosakowski family, who did not agree with the constitution of 3 May to involve Kaunas area into a confederation, were unsuccessful. Most local nobles joined the confederation only after the step was taken by the ruler of the state. The progress of the small sejm of 1793 showed that Kaunas nobles attempted to avoid direct participation in the downfall of the state and did not raise any special requirements for the sejm. A more radical way of preservation of the state was chosen, i. e. preparation for the uprising.