Jokūbo Perkūno traktatas "Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzen zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift" : kritinis komentuotas leidimas ir studija

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Vokiečių kalba / German

• Aleknavičienė, Ona, parengė, įžanga, rengėjas [edt]
• Schiller, Christiane, parengė, įžanga [edt, aui]

LTLeidinyje skelbiamas trečiasis iš 1706 m. pasirodžiusių lituanistikai svarbių tekstų: Jokūbo Perkūno kritiška Ezopo pasakėčių vertimo recenzija „Wohlgegründetes Bedenken ūbcr die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi and derselben passionierte Zaschrift“. Pastarasis, kartu su pirmuoju – Michaelio Mörlino traktatu „Principium primarium in lingva Lithvanica“ ir antruoju – į lietuvių kalbą Jono Šulco išverstomis Ezopo pasakėčiomis „Die Fabeln Aesopi, zum Versuch nach dem Principio Lithvanicae lingvae Litauisch vertiret“ – tekstais atstovauja XVIII a. pradžios daugiaaspektei filologinei polemikai, įsiplieskusiai Prūsų Lietuvoje dėl kalbos dalykų, kurios pagrindiniu klausimu laikytinas santykis tarp bažnytinės (rašomosios ir šnekamosios) ir liaudies kalbos. Visi trys leidiniai susiję priežastiniais ryšiais, turi bendrą ašį ir semantinį lauką ir yra apibūdintini žodžiu pirmasis. Mörlino traktatas – pirmasis kalbotyros veikalas, reikalavęs reformuoti rašomąją lietuvių kalbą pagal šnekamąją, pakvietęs visuomenę atvirai diskusijai. Šulco Ezopo pasakėčios – pirmasis pasaulietinės literatūros vertimas į lietuvių kalbą ir pirmoji grožinės literatūros knyga (tiek Didžiojoje, tiek Prūsų Lietuvoje). Perkūno traktatas – pirmoji spausdinta grožinės literatūros vertimo į lietuvių kalbą recenzija. Šaltinio publikaciją sudaro faksimilė, dokumentinis perrašąs (su tekstologiniais komentarais), vertimas į lietuvių kalbą (su dalykiniais komentarais) ir lietuviškų žodžių indeksas.Reikšminiai žodžiai: Ezopas; Filologinė polemika; Jokūbas Perkūnas; Lotynų kalba; Pasakėčios; Prūsų Lietuva; Recenzija; Traktatas; Vertimas; Vokiečių kalba; XVIII a. Prūsijos lietuvių kultūra; Aesopi; Fabel; German language; Jokūbas Perkūnas; Lithuanian culture in Prussia in the XVIII century; Philological polemics; Prussian Lithuania; Review; The Latin language; Tractate; Translation.

ENThe third text from the texts important to Lithuanian philology, which appeared in 1706: a critical review of the translation of Aesop’s fable “Wohlgegründetes Bedenken ūbcr die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi and derselben passionierte Zaschrift” by Jokūbas Perkūnas, is provided in the publication. The latter together with the first text, Michael Mörlin’s treatise “Principium primarium in lingva Lithvanica“, and the second one, Aesop’s fable translations into Lithuanian by Jonas Šulcas “Die Fabeln Aesopi, zum Versuch nach dem Principio Lithvanicae lingvae Litauisch vertiret”, represents the multi-aspect philological polemic of the start of the 18th century, which emerged in Prussian Lithuania on linguistic issues. The link between the ecclesiastical (written and spoken) and people’s language is to be considered its main issue. All the three publications are linked by causal relations, have the same axis and semantic field and should be described by the word “the first”. Mörlin’s treatise is the first work in linguistics which required to reform the written Lithuanian language on the basis of the spoken, invited the public for an open discussion. Aesop’s fables translated by Šulcas are the first translation of secular literature into Lithuanian and the first fiction book (both in Lithuania Proper and Prussian Lithuania). Perkūnas’s treatise is the first print review of fiction translation into Lithuanian. The publication of the sources consists of a facsimile, a documentary rewritten text (with textological comments), the translation into Lithuanian (with subject-related comments) and the index of Lithuanian words.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies