Политика России в Литве во время Барской конфедерации 1768-1772 гт

• Rusijos politika Lietuvos atžvilgiu Baro konfederacijos laikotarpiu (1768-1772)
• Russian Policy in Lithuania during the Bar Confederation (1768-1772)

LTRusijos politika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atžvilgiu XVIII amžiuje buvo vykdoma bendroje Rusijos politikos bajoriškojoje Abiejų Tautų Respublikoje plotmėje. Nepaisant to, šiame kontekste galima kalbėti apie ypatingos, lietuviškosios" krypties egzistavimą. Straipsnyje, remiantis Rusijos pasiuntinių Varšuvoje bei Kurše diplomatine korespondencija, analizuojama šios Rusijos politikos krypties raida Baro konfederacijos laikotarpiu (1768-1772). Dėmesys telkiamas į tris klausimus: 1) Strateginė Lietuvos, kaip Rusijos kariuomenės aprūpinimui reikalingo rajono bei operatyvinės veiksmų bazės, reikšmė. 2) Gana svarbus vaidmuo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei Rusijos politikoje buvo skiriamas ruošiantis neįvykusiam 1768 m. seimui. 3) Prorusiškos grupuotės" sudarymo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje reikšmė Rusijos politikai. Rusijos politikai ne kartą stengėsi sukurti prorusišką grupuotę Abiejų Tautų Respublikoje. Tai dar kartą pabrėžė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reikšmę Rusijos vykdomai politikai Abiejų Tautų Respublikos atžvilgiu. Tačiau jau 1770 m. pabaigoje Jekaterina II atmetė Lenkijos nuraminimo" remiantis Rusijos draugais" planą. Būtent tuo metu Rusijos politikoje Abiejų Tautų Respublikos atžvilgiu įvyko posūkis, N. Panino įvardytas "naująja Lenkijai skirta sistema". Įgyvendinant šią sistemą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės atsidūrė Rusijos kariniame kordone, o vėliau tapo padalijimo objektu. Tai dar kartą parodė strateginę Lietuvos reikšmę Rusijai mažiausiai dviem kryptimis - jos politikai Pabaltijyje bei santykiuose su visa Abiejų Tautų Respublika.Reikšminiai žodžiai: Rusijos politika; Istoriografija; Istorijos šaltiniai; Politinės partijos; Rusijos įtaka; Seimas; Disidentų teisės; Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės padalinimas.

ENThe policy of Russia with regard to the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century was executed within the common plane of Russian politics in the Polish – Lithuanian Commonwealth. Despite that, the context allows for discussing the existence of a special “Lithuanian” direction. The article, referring to the diplomatic correspondence of Russia’s ambassadors in Warsaw and Curonia, provides an analysis of the development of the direction of Russia’s politics during the time period of the Bar Confederation (1768-1772). The attention is drawn to the following three issues: 1) Strategic significance of Lithuania as an area, necessary for equipment of the Russian army and a basis for operative actions; 2) The important role of the Grand Duchy of Lithuania in Russia’s politics when preparing for the Sejm of 1768, which was not held; 3) The significance of the formation of the “Pro-Russian Group” in the Grand Duchy of Lithuania to Russia’s politics. Russian politicians made numerous attempts to form a Pro-Russian group in the Polish – Lithuanian Commonwealth, which emphasizes the significance of the Grand Duchy of Lithuania to the politics, executed by Russia in the Polish – Lithuanian Commonwealth. However, already at the end of 1770 Catherine II rejected the plan of pacification “with cooperation of Russia’s partners”. It is when a turn occurred in Russia’s politics with regard to the Polish – Lithuanian Commonwealth, i. e. the “system, dedicated to the new Poland”, mentioned by N. Panin. When implementing the said system, the lands of the Grand Duchy of Lithuania were included in the military cordon of Russia, and later became an object of division, which once again showed the strategic significance of Lithuania to Russia according to at least two directions, i. e. its politics in the Baltic Region and its relations with the entire Polish – Lithuanian Commonwealth.