LTStraipsnyje nagrinėjami Kauno katalikų ir liuteronų bendruomenių santykiai XVII ir XVIII amžiais. XVII a. liuteronai sugebėjo išsikovoti nemažų religinių ir pilietinių laisvių bei teisių, nemaža buvo ir jų reikšmė miesto administracijoje. Bet XVII ir XVIII a. I pusė buvo tas metas, kai protestantizmas vis labiau stumtas į visuomeninio gyvenimo užkaborius, stengiantis jį izoliuoti įvairiais įstatymais. Pasibaigus XVII a. vidurio okupacijai kauniečiai katalikai, atrodo, buvo sumanę galų gale tapti vienvaldžiais miesto šeimininkais. Ne mažesnė kova užvirė ir dėl senųjų liuteronų maldos namų Rotušės aikštėje. Iki pat 1690 m. liuteronai į burmistrus dar nebuvo renkami - pirmuoju liuteronų burmistru tapo Jurgis Kristijansas Dydrychovičius. Kurį laiką tarp dviejų (etno)konfesinių grupių magistrate vyravo vienybė ir ramybė. Matyt, dėl įvairiausių XVII a. II pusės - XVIII a. pradžios Kauną slegiančių sunkumų ir nepriteklių (etno)konfesiniai motyvai ir ambicijos, ko gero, vis dėlto nuslinkdavo į antrą vietą. Didesni prieštaravimai pradėjo ryškėti XVIII a., ypač VII deš. pradžioje. Nors katalikus ir liuteronus jungė bendra vertybė - miestas, tačiau skirtingi požiūriai į tikėjimą dažnai neleido jungtis į bendrą darbą. Ir vieni, ir kiti, atrodo, nuoširdžiai gailėjosi dėl miestą ardančių nesutarimų, tačiau ir toliau principingai tęsė kovas. Liuteronai katalikiškame mieste tam tikra prasme dažnai turėjo eiti į kompromisą su savimi, kadangi jie kaip mažuma norom nenorom privalėjo taikytis prie daugumos diktuojamų sąlygų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Kauno miesto istorija; Liuteronu bendruomenes Lietuvoje istorija; History of the Grand Duchy of Lithuania; History of Kaunas town; History of Lutheran community in Lithuania.
ENThe article examines the relations between the Catholic and Lutheran communities of Kaunas in the 17th and 18th centuries. In the 17th century Lutherans managed to get significant religious and civil rights and freedoms, their significance in the administration of the town was also quite high. However the 17th century and the first half of the 18th century was the period when Protestantism was pushed to the ins and outs of the civil life and attempts were made to isolate it by using different laws. After the end of the occupation of the middle of the 17th century the Kaunas Catholics, most likely, decided to become the autocratic masters of the town. No smaller struggle was started with regard to the old Lutheran meeting-house on the City Hall Square. Till 1690 the Lutherans were not elected to positions of burgomasters, Jurgis Kristijansas Dydrychovičius became the first Lutheran burgomaster. For a certain period of time peace and unity remained between the two ethnic-confessional groups in the magistrate. Most likely, due to the different difficulties and shortages, which plagued Kaunas in the second half of the 17th – the beginning of the 18th century, the ethnic-confessional motives and ambitions were pushed to the background. More significant disagreements became prominent in the 18th century, especially in the beginning of the sixties. Although the Catholics and Lutherans were connected by one value, i. e. the town, their different views of faith quite frequently prevented them from joining forces for mutual benefit. Both regretted the disagreements, which had a negative effect on the life in the city however continued their fights. The Lutherans, in a certain sense, quite frequently had to find compromise with themselves in the Catholic town, since they, being a minority, had to adapt to the conditions, dictated by the majority.