Senovės Prūsijos istorijos vaizdinys Mato Pretorijaus veikale Deliciae Prussica

LTRemiantis Hayden Whito sukurtu istorijos vaikalų naratyvo nagrinėjimo diskursu, tiriamas Mato Pretorijaus (Matthaeus Praetorius, apie 1635-1704) kūrinio Deliciae Prussicae (Prūsijos įdomybės) vienas iš istorinės vaizduotės elementų - senovės prūsų istorijos vaizdinys. Istorinės vaizduotės tyrimai perspektyvūs baroko epochos istoriografijai apibūdinti. Pasakojimo objekto vaizdinio kontūrai, esantys kūrinio sandaros pagrindu, išryškėja nagrinėjant viso veikalo kompoziciją, istorinio lauko" pasirinkimą, pasakojimo temas, pagrindinių teiginių argumentacijos strategijas. Pagrindiniai šio vaizdinio bruožai: senovės prūsų istorijos laiko tęstinumas nuo Antikos laikų iki M. Pretorijaus gyvenamo laiko, istorijos panašumas į daugumos Europos tautų, kurios pateko į rašytinę istoriją dar antikos laikais; prūsai išgyvenę vėlyvosios antikos ir viduramžių laikais tautų kraustymąsi po Europą, bendravę su antikos pasaulio genčių sąjungomis ir tautomis; Prūsija - savitos kultūros šalis: jie turėję savo kalbą, savitą gyvenimo būdą, papročius ir tikėjimą, tuo jie buvę artimi Lietuvai, bet kai kuriose visuomeninio gyvenimo srityse senovės Prūsija buvusi pranašesnė už Lietuvą; prūsai turėję civilizuotos tautos institutą - raštą, tačiau jo ilgainiui neišlaikę; senovės prūsų kraštas buvęs religinis centras didelės dvasinės imperijos, kuriai priklausę visi kalbos giminystės siejami baltų kraštai; senovės prūsai buvo suorganizavę valstybę, kuriai vadovavęs išrinktas valdovas, sukūręs jai teisę, teisėtvarką, buvęs dvasiniu jos valdovu, t.y. turėjęs mitinio kultūros didvyrio bruožus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Senovės Prūsija; Matas Pretorijus; Hayden White; Istorijos vaizdinys; Ancient Prussia; Matthaeus Praetorius; Hayden White; An image of history.

ENReferring to Hayden White’s discourse for examination of narratives of historic studies, one of the elements of historical imagery, i. e. the image of the old history of Prussia in “Deliciae Prussicae” by Matthaeus Praetorius (approximately 1635-1704) is examined. The studies of historical imagery are useful for the purpose of characterization of the historiography of the baroque age. The outline of the image of the subject of the narrative, which is the basis of the composition of the piece, becomes prominent when examining the composition of the entire study, the choice of the “historical field”, the subjects of the narrative and the strategies for argumentation of the main statements. The main traits of the image are the following: continuation of the period of the ancient history of Prussia from the times of Antiquity till the period of Matthaeus Praetorius, the similarity of the history to those of most European nations, which found their way to the written history already in the times of Antiquity; the Prussians, who survived the migration of nations throughout Europe during the times of the later Antiquity and the Middle Ages and who communicated with the tribal unions and nations of the Antique world; Prussia as a country of a peculiar culture, which had its language, a peculiar lifestyle, traditions and faith, by which it was close to Lithuania, however more advanced than Lithuania in certain areas of social life; the Prussian institute of a civilized nation, i. e. writing, which was not managed to be eventually retained; the ancient land of Prussia as a religious centre of a huge spiritual empire, to which all the Baltic lands, related by language belonged to; the ancient Prussian state, ruled by an elected ruler, who developed the legislation and law enforcement and who was the spiritual leader of the state, i. e. had the traits of a mythical hero.