Dr. Adolfo Šapokos tyrimai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVII a. vidurio politines alternatyvas

LTAdolfo Šapokos istoriografija ir jo nepaskelbtas kūrybinis paveldas, sukurtas Lietuvoje iki 1940 m., yra stebėtinai didelis. Jam neprilygo nė vienas kitas to meto Lietuvos istorikas. Jo nepaprastą darbštumą papildė savarankiška šaltinių analizė, paieškos archyvuose ir galimybė kiekvieną tiriamą klausimą praturtinti nauja interpretacija. Jam buvo svetimas išankstinis nusistatymas, noras griebtis paviršutiniškų vertinimų, neįsigilinus į visą tiriamą procesą, jo komponentus. Jis, kaip metodiškas ir kompetentingas mokslininkas, istoriografiją vertino kolegiškai, nemoralizuodamas, o ieškodamas tiesos. Neskaitant A. Šapokos darbų apie Lietuvą XIV-XVI a., tyrimai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės visuomenės valstybinį veiksmingumą po Liublino unijos jungtinėje valstybėje sudaro didžiąją jo kūrybinio paveldo dalį. Ne visas jis paskelbtas. Straipsnis analizuoja Adolfo Šapokos tyrimus, susijusius su LDK didikų Jonušo Radvilos, Vincento Gosevskio, Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus, Jurgio Bialozoro, Žemaičių vyskupo Petro Parčevskio, taip pat žemesnio rango pareigūnų motyvais pasirašant 1655 m. Kėdainių sutartį, pagal kurią unija su Lenkija buvo likviduota ir sudaryta sąjunga su Švedija. Už uniją su Švediją pasisakiusiųjų interesai buvo prieštaringi, ir tai viena priežasčių, dėl kurių naujos LDK orientacijos projektas žlugo.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Istorikai; Kėdainiai; Švedija (Sweden); Historiography; Historians; Sweden; Kedainiai.

ENThe article analyses Dr. Adolfas Šapoka's research on the motivation of the senators of the Grand Duchy of Lithuania and the commanders of the Lithuanian army: Jonušas Radvila, Vincentas Gosevskis, Vilnius Bishop Jurgis Tiškevičius, his representative Jurgis Bialozoras, Samogitian Bishop Petras Parčevskis, Lithuanian officials and ordinary local nobles from Samogitia as well as Upytė, Ukmergė, Kaunas, and Breslauja [in all 1163] in signing the 20 October 1655 Treaty of Kėdainiai, according to which the union with Poland was dissolved and a union created with Sweden, its King Charles X Gustav, being declared the Grand Duke of Lithuania. This political alternative emerged after Russia declared war in 1654 on the joint Lithuanian - Polish state and invaded the Grand Duchy of Lithuania with a huge army. Unable to restrain Russia's thrust and lacking royal support, it was decided to request the protection of the Swedish in order to protect the state from Russia's thrust and to help liberate the occupied territory. Not all of the interests of those who signed the treaty and of Sweden coincided. This caused dissatisfaction and an uprising, which removed the Swedish military administration and ended the Treaty of Kėdainiai. Another alternative was to conclude a truce with Russia. Either alternative created a basis to begin the liberation of the Grand Duchy of Lithuania. [From the publication]