Probleminiai konceptualiosios metaforos EMOCINĖ BŪSENA yra ASMUO atvejai

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas probleminis emocinių būsenų konceptualizavimo atvejis. Remiantis iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, lietuvių grožinės literatūros ir publicistikos rinktais pavyzdžiais aptariama, kaip reikėtų traktuoti žodžių junginius su liūdesiu pasakė, su ilgesiu prisiminė ir pan. Visose kalbose, apibūdinant emocines būsenas, joms priskiriama ir konkrečių subjektų bei objektų bruožų. Santykis tarp dviejų sričių – konkrečios (ištakų) srities ir abstrakčios (tikslo) srities – sudaro konceptualiosios metaforos esmę. Tiriant liūdesio konceptualizavimą lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje buvo konstatuota, kad gana dažnas yra toks žodžių junginys, kuriame lyg ir nurodoma, kad emocinė būsena veikia kartu su savo patyrėju: su liūdesiu prisiminė, su grauduliu atsisveikino. Analizuojant tokį emocinių būsenų konceptualizavimą remtasi prielaida, kad minėti žodžių junginiai emocinę būseną susieja bent jau su gyva būtybe. Pastebėta, kad analizuojamuose junginiuose dažnai minimi su padėties vertinimu susiję ar apskritai tik mąstančiai būtybei būdingi veiksmai. Atrodo, kad emocinė būsena padeda atlikti kokį nors veiksmą. Ją galima laikyti lygiaverčiu patyrėjo partneriu. Daroma išvada, kad minėti žodžių junginiai turi būti laikomi konceptualiosios metaforos EMOCINĖ BŪSENA yra ASMUO realizacija. Pabrėžtina, kad šiuo atveju metafora yra stipriai desemantizuota, todėl žodžių junginys su ilgesiu galvojo neprilygsta junginiui ilgesys jį suviliojo, nors abiem atvejais realizuojama konceptualioji metafora EMOCINĖ BŪSENA yra ASMUO. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metaforos.

ENThis article analyses the problem case of conceptualisation of emotional states. Using texts from Lithuanian literature and journalistic works. It discusses how to treat expressions such as he said so with sorrow and he remembered with sorrow. In most languages, when describing emotional states, they are assigned active and passive traits. The link between the two fields – concrete (source) and abstract (aim) – forms the essence of the conceptual metaphor. Examining the conceptualisation of sorrow in the Lithuanian worldview it was observed that sorrow is often expressed with a formulation of words which almost implies that the emotional state is acting in unison with the person experiencing it: he said so with sorrow, he said goodbye with sorrow. There is an assumption that the expressions used unite the person with his/her emotional state. Actions are often mentioned that are connected with an assessment of the situation or are generally characteristic of thinking beings. It seems as if the emotional state is actually helping the person to do something. The emotion can be considered as an equal partner of the person experiencing the emotion. The researcher concludes that the aforementioned expressions must be considered to be an actualisation of the conceptual metaphor EMOTIONAL STATE = PERSON. It should be stressed that in this case the metaphor is desemanticised, therefore the expression he thought with sadness is not the same type of expression as nostalgia seduced him, even though both cases are an actualisation of the conceptual metaphor EMOTIONAL STATE = PERSON. [From the publication]