Kultūrinių elitų reprezentacija Vilniaus ir Brno spaudoje pirmojoje XIX amžiaus pusėje. Diskursyvios viešosios erdvės konstrukcijos

LTŠiame straipsnyje lyginau du miestus, kurie politinės istorijos ir socialinės struktūros požiūriu turėjo maža ką bendra. Vis dėlto galima teigti, kad pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais Vilniuje ir Brno susiformavo panaši apšviestojo aristokratiško patriotizmo ideologija, išplitusi šiuose miestuose kaip europietiška mada. Kalba, per kurią reiškėsi ši ideologija, turėjo didžiulį socialinės integracijos potencialą, tačiau taip pat disponavo priemonėmis, kurios saugojo aristokratų poziciją socialinės hierarchijos viršuje tuo būdu, kad patį viešą aristokrato dalyvavimą kultūriniame renginyje ir tam tikras aristokratiškomis pavadintas renginio savybes pavertė prestižo šaltiniu. Abiejuose miestuose aristokratų ir miestiečių renginiai vykdavo paraleliai ir būdavo naudojamasi tuo pačiu krašto patriotizmo diskursu. Vilniaus ir Brno menininkų bei aristokratų viešos reprezentacijos formos jokiu būdu nebuvo originalios, bet šių mažų sostinių kultūrinės terpės tyrimai leidžia geriau įžiūrėti į būdus, kuriais buvo sukurtas kai kurių kultūrinės veiklos rūšių prestižas: aristokratišką reprezentaciją kopijuojančių menininkų karjeros aspektų čia neužstojo greičiau šią profesinę grupę emancipavusių didžiųjų sostinių meno akademijos, paveikslų salonai, specializuoti dramos bei operos teatrai, filharmonijos bei kitos panašios įtakingos, bet vis dar Europoje retos institucijos. Panašumas tarp abiejų pažiūrėti mažai ką bendra turinčių miestų leidžia manyti, kad Brno ir Vilniaus kultūrinių elitų patirtis buvo bendrais bruožais būdinga Rytų ir Vidurio Europos provincialiems kultūriniams elitams.Reikšminiai žodžiai: Čekija (Čekijos karalystė, Czech); Kultūriniai elitai; Didikai ir magnatai; Modernizacija; Viešoji erdvė; Czechia; Cultural elites; Nobility; Modernisation; Public space.

ENThe article compares two cities, which had little in common in terms of political history and social structure. Nevertheless one can state that during the first decades of the 19th century a similar ideology of the enlightened aristocratic patriotism emerged both in Vilnius and in Brno as European fashion. The language, through which the ideology was manifested, had an enormous potential of social integration however it also disposed the tools, which safeguarded the aristocrats’ position on the top of the social hierarchy in the way, turning the public participation of an aristocrat in a cultural event and certain traits of the event, which were called aristocratic ones, a source of prestige. In both cities the aristocrats’ and townspeople’s events were held in parallel and the same patriotic discourse of the land was used. In no ways the forms of public representation of artists and aristocrats in Vilnius and Brno were original, however the studies of the cultural environment of the said little capitals allow for better view of the ways, used for development of the prestige of certain types of cultural activities: the aspects of the career of the artists, copying the aristocratic representation were not obstructed by the art academies, picture salons, special drama and opera theatres, philharmonics and other similar influential institutions, which were still not frequent in Europe, but existent in the large capitals and which emancipated the said professional group more quickly. The similarity between the two cities, which had little in common allows for the assumption that the experience of the cultural elites of Brno and Vilnius was, in general traits, common of the provincial cultural elites of the Eastern and Middle Europe.