Valstybinė ir privati kariuomenė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. viduryje

LTStraipsnio tikslas - remiantis valstybinės ir privačios kariuomenių palyginimu atskleisti, kokią vietą XVIII a. LDK vaidino vieši ir privatūs interesai. Lyginimui pasirinktos dvi karinės struktūros, veikusios 1735–1758 metais: LDK valstybinė kariuomenė ir privati didiko Jeronimo Florijono Radvilos milicija. XVIII a. viduryje LDK piliečių sąmonė buvo persmelkta privatumo dominavimo prieš valstybinį interesą. Viešasis sektorius (valstybinės struktūros) buvo palaikomas tiek, kiek tai buvo naudinga privačių asmenų poreikių tenkinimui. Tos tendencijos veikė ir kariuomenę, todėl ši institucija buvo visiškai neefektyvi, bajorijai reikalinga tik kaip pajamų priemonė ir kaip tam tikras policines priemones vykdanti institucija. Tikroji kariuomenė Lietuvoje galėjo būti tik privati, nes joje buvo galima palaikyti reikalingą drausmę, atrinkti geriausius karininkus. Ši institucija buvo reikalinga ne tik pačiam savininkui, bet ir valstybei, todėl ji negali būti išskirta iš Lietuvos valstybės ir kariuomenės istorijos kaip svetima ar antraeilė. Jeronimas Florijonas Radvila buvo išskirtinis apšviestojo absoliutizmo ideologijos atstovas Lietuvoje, lygintinas su Lenkijos–Lietuvos valdovu Augustu II, Prūsijos karaliumi Frydrichu II ir kitais, o jo naudoti metodai visiškai atitiko XVIII a. vidurio madas ir prioritetus, dėdami pamatus valstybinės sąmonės formavimui. Jeronimo Florijono Radvilos metodai visiškai neatitiko LDK ir visoje Respublikoje vyravusios ideologijos ir demagogijos, todėl juo buvo stebimasi, piktinamasi, tuo pačiu metu žavimasi ir stebima, ypač kariuomenės aplinkoje.Reikšminiai žodžiai: Ginkluotosios pajėgos; Valstybinė kariuomenė; Privati kariuomenė; Jeronimas Florijonas Radvila; Armed forces; State army; Private army; Hieronim Florian Radziwiłł; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Kariuomenės organizacija; Kariuomenė valstybinė; Kariuomenė privati.

ENComparing the state and private army reveals what place public and private interests played in the eighteenth century Grand Duchy of Lithuania and how they interacted. Two military structures, which operated during 1735-1758, were selected for the comparison: the state army of the Grand Duchy of Lithuania and the private militia of Lithuanian Magnate Jeronimas Florijonas Radvila (Polish Hieronim Florian Radziwiłł). The initial chronological limit is marked by the end of the war over the capital of the Polish-Lithuanian state, which coincides with Jeronimas Florijonas reaching adulthood and the beginning of his independent activities while the final limit is the death of Jeronimas Florijonas. The quantitative and qualitative characteristics of the armies were selected for comparison. The numbers of soldiers and officers, the weaponry, and the number of strongholds are examined as quantitative data. The army's readiness, the training it conducted, and the level of its discipline and order (theoretical and practical aspects) are evaluated as qualitative criteria. After summarising the differences between the armies, the conclusion is drawn that the private militia of Jeronimas Florijonas Radvila was, from a quantitative perspective, smaller than the army of the GDL but according to the artillery and strongholds it possessed it was fairly big so that it could have become an important factor in domestic politics. Private interests predominated over public interests in the consciousness of the nobility of the Grand Duchy of Lithuania in the mid-eighteenth century.The public sector (state structures) was supported in so far as they were useful for satisfying the needs of private individuals. The army, which was affected by this tendency, was completely ineffective and necessary only as a source of income for the nobility and as an institution performing certain police measures. The true army in Lithuania could be only private since it was possible in such armies to maintain the necessary level of discipline and drill, select the best officers, and give incentives to and impose penalties on the soldiers and officers. This institution was necessary not only for the owner but also for the state and its peoples; therefore it cannot be excluded from the history of the Lithuanian state and army as alien or peripheral. Jeronimas Florijonas Radvila was an exceptional representative of the ideology of enlightened absolutism in Lithuania while the methods, which he used and which conflicted with the predominating ideology and demagogy of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania and the entire Commonwealth of the Two Nations at that time, corresponded to the fashion and priorities of the mid-eighteenth century and created a foundation for the formation of the public consciousness. [From the publication]