Miestiečių apeliacinių bylų sprendimai asesorių teisme XVII amžiuje

LTStraipsnyje analizuojamos apeliacijų bylos iš kelių Magdeburginių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, kurie yra dabartinėje Lietuvos teritorijoje (Joniškis, Jurbarkas, Trakai, Vilnius, Virbalis ir Vištytis). Magdeburgo miestų apeliacijos paprastai buvo nagrinėjamos asesorių teisme (Judicium postcuriale), paskirtame valdovo ir veikiančio netoli valdovo rūmų. Tokios bylos prieš apeliaciją jau būdavo nagrinėjamos mažiausiai du kartus (magistrato ar vaito teismuose, kurių sprendimai buvo apeliuojami į seniūną; pastarojo sprendimas galėjo būti apeliuojamas į asesorių teismą), išskyrus atskiras bylas, kurios iš karto būdavo nagrinėjamos asesorių teisme be ankstesnio jų svarstymo kitų instancijų teismuose. Ieškovai ir atsakovai teisme buvo atstovaujami teisininkų; Ieškovų kaltinimai buvo dažnai palaikomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kaltintojo. Buvo būtina pasirodyti teisme ne vėliau keturių dienų po nustatyto galutinio termino, nes buvo sunku paskirti tikslią bylos dieną dėl ilgos kelionės iki valdovo dvaro. Ta pusė, kuri neatkeliaudavo nustatytu laiku be pateisinamųjų priežasčių, buvo laikoma pralaimėjusia bylą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaitas; Teismas; 17 amžius; Magdeburgo teisė; Magistratas; Prefect; Court; 17th century; Magdeburg Law; Magistrate.

ENThe article discusses appeal cases from several Magdeburg cities of the Grand Duchy of Lithuania, which were in the territory of modern Lithuania (Joniškis, Jurbarkas, Trakai, Vilnius, Virbalis, and Vištytis). The appeal cases of Magdeburg cities were usually decided by an assessors' court Ųudicium postcuriale) appointed by the ruler and located near the ruler's palace. Such cases used to be decided prior to the appeal by at least two courts (the magistrate's or vaitas' (prefects') court, the decisions of which were appealed to the starosta (Lat. capitaneus); which latter decision could be appealed to the assessor's court), only isolated cases went directly to the assessor's court without being heard previously in courts of other instances. The plaintiffs and defendants were represented in cases by lawyers with written authorisation; the plaintiff's claims were frequently supported by a GDL public prosecutor {instigator). It was necessary to appear at court no later than by the fourth day after the fixed deadline, which required a long trip to the ruler's estate and it was difficult to establish the precise day of a case. A party who failed to arrive by the fixed deadline without grounds was considered to have forfeited the case. [From the publication]