Znaczenia wyrazów publicum, publiczny i publiczność w dobie Sejmu Czteroletniego. Przykłady litewskie

• Žodžių publicum, publiczny ir publiczność reikšmės Ketverių metų seimo laikotarpiu: lietuviški pavyzdžiai
• Meaning of the expressions publicum, publiczny and publiczność during the Four Year Diet. Lithuanian examples

LTŽodis publiczny (viešas) yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdvardžių politiniame Abiejų Tautų Respublikos diskurse, ypač Ketverių metų seimo laikotarpiu (1788-1792), kai jis buvo nuolat taikomas apibūdinti valstybės iždui, viešosioms mokykloms ir pan. Žodžio publiczny reikšmė, siekianti dar antikinės Romos laikus, buvo grynai politinė, tokia ji egzistuoja ir pačiame valstybės pavadinime - Res Publica. Šiuo žodžiu žymėti visiems piliečiams bendri dalykai. Posakis dobro publiczne, visuomenės gerovė, buvo pateikiamas kaip antonimas žodžiui prywata - privatus interesas. Šiame straipsnyje aiškinamasi, ar reikšmės, randamos Lenkijos Karalystės dokumentuose, buvo vienodai paplitusios ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų diskurse. Nustatyta, kad vadovaujantieji politikai, pamokslininkai ir eiliniai kilmingieji, rinkdavęsi Lietuvos seimeliuose, vartodavo dobro publiczne tokia pačia, labai patriotiška prasme, kaip ir Lenkijos Karalystėje. Tačiau vis dėlto atrodo, kad Lietuvoje, ir seimeliuose, ir pamoksluose, žodis powszechnoã (bendrumas), vartotas dažniau nei publicznoã kalbant apie "bendrumą", kuris sąlygodavo verdiktus politiniais klausimais. Paskutiniame straipsnio skyriuje nagrinėjamas Jurgen'o Habermas'o visuomeninės sferos (Offentlichkeif) teorijos pritaikomumas Lenkijos-Lietuvos valstybei nagrinėjamu laikotarpiu. Laisvas viešosios sferos diskusijas, suklestėjusias visoje Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, prievarta užgniaužė valstybės padalijimų dalyvės.Reikšminiai žodžiai: Viešasis gėris; Viešasis interesas; Turtas; Visuomenė; Seimas; Seimeliai; Politinė kultūra.

ENThe word “publiczny” (“public”) is one of the most frequent adjectives in the political discourse of the Polish – Lithuanian Commonwealth, especially during the time period of the Four-Year Sejm (1788-1792), when the word was applied for characterization of the public treasury, public schools, etc.. The meaning of the word “publiczny”, which reaches already the times of the antique Rome, was purely political, it continues to exist in the same form in the name of the state itself, i. e. Res Publica. The word was used to denote the aspects, common to all the citizens. The saying “dobro publiczne”, i. e. “the public well-being”, was presented as the antonym to the word “prywata”, i. e. the “private interest”. The article attempts to identify whether the meanings, found in the documents of the Kingdom of Poland, were similarly spread in the discourse of the residents of the Grand Duchy of Lithuania. It was established that the ruling politicians, preachers and ordinary nobles, who gathered in small sejms of Lithuania, used the phrase “dobro publiczne” in the same patriotic sense as it was used in the Kingdom of Poland. However nevertheless is seems that in Lithuania, both in small sejms and in sermons, the word “powszechnoã” (“community, alliance, affinity, belonging, commonness, commonality, fellow-feeling”) was used more frequently than the notion, determining the decisions regarding political issues, was referred to. The last part of the article examines the applicability of the Jurgen Habermas's theory of public area (Offentlichkeif) to the Polish – Lithuanian Commonwealth during the time period in question. The free discourse of the public area, which flourished throughout the society of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania, was suppressed by the participants of the division of the state.