LTŠiandien bemaž visi žino, kad Vilniaus miesto herbe vaizduojamas šv. Kristoforas. Tačiau istorinėje literatūroje, net naujausioje, yra duomenų ir apie kitus senuosius sostinės ženklus. Be romantikų XIX a. sukurtos Alcio versijos, nurodomi dar du Vilniaus miesto simboliai - raitelis ir Gediminaičių stulpai. Raitelis - tai valstybės herbo, dažnai vadinamo vyčiu, pagrindinė figūra. Gediminaičių stulpai, anksčiau vadinti tiesiog stulpais, vėliau Gedimino stulpais, stiebų vartais, iš pradžių buvo didžiojo kunigaikščio Vytauto, po to Kęstutaičių ir apskritai visos Gediminaičių dinastijos herbas, net laikyti antruoju Lietuvos valstybės herbu. Šiame straipsnyje bandoma aptarti, kaip raitelis ir Gediminaičių stulpai atsirado Vilniaus miesto heraldikoje. Į senuosius Lietuvos miestų heraldikos šaltinius, ypač antraeilius, reikia žiūrėti labai atsargiai. Ne viskas, kas juose rašoma ir vaizduojama, yra tikra. Taigi nei raitelio, nei Gediminaičių stulpų senajame Vilniaus herbe nebuvo ir negalėjo būti, nes miesto tarybos antspauduose nuo pat savivaldos atsiradimo 1387 m. vaizduotas šv. Kristoforas. Raitelis ir stulpai sostinės heraldikoje žinomi tik iš literatūros, į kurią pateko arba per XVI-XVII a. autorių klaidas arba per klaidingai suprastus ir interpretuotus praeities šaltinius.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus miesto istorija; Vilniaus heraldika; Vilnius city history; Heraldry of Vilnius.
ENSt. Christopher has long been portrayed on the Vilnius City coat of arms. In addition, it is possible to find in literature the pagan Alcis version, which was created by Romantics and has long been disproved by historians, as well as another two symbols of the city of Vilnius: a knight and the columns of Gediminaitis, which are mentioned even in the latest works. A more thorough analysis of the sources and investigations allows one to assert that neither the knight nor the columns of Gediminaitis, which belonged to the state and the ruling dynasty, were portrayed on the old Vilnius City coat of arms nor could they have been. They are only known from literature, which they have entered either through mistakes by sixteenth - seventeenth century authors or through an erroneous understanding and interpretation of sources of the past. [From the publication]