Wybory starszych rocznych w cechach Wileńskich (XVI-XVIII w.)

LTStraipsnyje aptariami kasmetinių rinkimų į aukščiausias cechų pareigas laikas, vieta, dienotvarkė, rinkimų teisės klausimai bei pačių rinkimų eiga. Pasirenkant rinkimų terminus daugumoje cechų buvo prisitaikoma prie miesto valdžios rinkimų laiko. Svarbų vaidmenį pasirenkant terminą turėjo šventųjų kultas. Rinkimai vykdavo metinių vyresniųjų namuose, rečiau pačių cechų namuose, t.y. vietose, kuriose saugota cecho skrynia", vaidinusi cecho archyvo ir kasos vaidmenį. Nors rinkimų teisė priklausė visiems cechų meistrams, ja naudojosi tik vyresni" (meistrai, anksčiau ėję metinio vyresniojo pareigas, vyriausi amžiumi ir labiausiai pasiturintys). Pagal cechų statutus į metinių vyresniųjų tarpą galėjo patekti įvairių tikėjimų atstovai. Nuo XVII a. vyrauja tendencija varžyti stačiatikių ir evangelikų teisę į renkamas cechų pareigas. Tai kontrastavo su anksčiau vyravusia tolerancija. Galimybė eiti kelis kartus metinio vyresniojo pareigas atvėrė kelią piktnaudžiavimams. Miesto tarybos pavyzdžiu bandyta įvesti "per revolutionem" rinkimų sistemą, reikalavusią griežtai laikytis nustatytos pareigų užėmimo tvarkos. Sistema pasiteisinusi miesto taryboje, cechuose davė menkesnius rezultatus. Viena iš tokios padėties priežasčių - cechas, palyginti su magistratu, buvo atviresnė struktūra ir dėl to dinamiškesnė. Cechų meistrų gretos nuolat pasipildydavo naujais broliais, kurie įnešdavo į cechą savų interesų ir ambicijų. Naujų amatininkų antplūdis sukėlė ceche esminius tautinės ir tikybinės sudėties pokyčius ir sudarė sąlygas skverbtis į cechą netolerancijai, ginčams dėl valdžios.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Cechai; Cechų pareigybės; Cechų vyresnieji; Meistrai; šventųjų kultas; Cecho archyvas; Miesto jurisdika; Cechų statutai; Rinkimai.

ENThe article discusses the time, place and agenda of the annual elections into the highest guild titles, the issues of the right of voting and the progress of elections. By using the terms of elections, most guilds adapted to the timeframe of elections of town authorities. The saints’ cult had an important role in selection of the timeframe. The elections were held at the houses of the year’s elders, less frequently – at the guilds headquarters, i. e. the locations, where the “guild chest”, which played the role of the archive and cash of the guild, was kept. Although all the guild masters had the voting rights, they were executed only by the elders (the masters, who were elders previously, senior by age and most wealthy ones). According to the guild statutes, representatives of different faiths were able to become among the year’s elders. Starting from the 17th century, there emerged the trend to limit the Orthodox and Evangelical Christians’ rights to the high positions in guilds, which contrasted with the previous tolerance. The possibility to become the year’s elder for several times paved the way for abuse. According to the example of the town council, attempts were made to introduce the “per revolutionem” election system, which required strict observance of the established position occupation procedure. The system, which has proven itself in the town council, brought poorer results in guilds. One of the reasons for that was the guild being a more open and dynamic structure compared with the magistrate. The ranks of guild craftsmen were continuously supplemented with new brothers, who brought their own interests and ambitions. The rush of new craftsmen brought essential changes to the national and religious composition of the guild and created the conditions for intolerance and conflicts in order to get power.