Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tautos specifika ir santykis su moderniąja tauta

LTPolitinės tautos teorinė koncepcija, kuri buvo sukurta Vokietijos istorikų ir sėkmingai vartota ne tik vienos valstybės, bet ir kitų šalių politinės tautos tyrinėjimuose. LDK lyginimas su kitomis Vidurio Europos valstybėmis atskleidžia daug panašumų, o kartu ir skirtumų. Svarbiausi skirtumai būtų šie: 1) LDK politinės tautos kūrėjai, skirtingai nuo senųjų krikščioniškų valstybių, buvo ne dvasininkija, o priklausė didžiojo kunigaikščio, Lietuvos magnatų aplinkai; 2) LDK politinė tauta skyrėsi nuo kitų analogiškų Vidurio Europos struktūrų savo daugiaetniškumu ir daugiakonfesiškumu; 3) pastarosios aplinkybės sąlygojo dar vieną skirtumą, t.y. politiškai dominuojantis lietuvių ir žemaičių elitas negalėjo primesti savo kalbos visiems politinės tautos nariams kaip ir politinės tautos formavimasis negarantavo valstybinės kalbos institucionalizavimo visoje valstybėje. Lietuvos diduomenės lenkiškosios kultūros perėmimo faktas dar nereiškė, kad Lietuvos diduomenė prarado savo tautinį identitetą ir virto lenkų tautos dalimi. Tapatybės problema ne tik primygtinai reikalauja, kad kultūrinis kontekstas ir jo išraiškos formos būtų skiriamos nuo tautinės priklausomybės, bet ir atveria kelius naujoms tyrimų perspektyvoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politinė tauta; Modernioji tauta; Political Nation; Modern Nation.

ENThe theoretical concept of a political nation, which was created by German historians and has been successfully used for research on the political nation of not only that country but also other states, has been chosen as the starting point. A comparison of the GDL with the other states of Central Europe reveals many similarities but also some differences. The following should be considered the principal differences: 1) the creators of the political nation of the GDL, unlike the old Christian states, were not the clergy but the people around the grand duke's Council of Lords; 2) the political nation of the GDL differed from the other analogous formations of central Europe in its multiethnic and multiconfessional nature; 3) the latter circumstance also caused another difference, i.e. that the politically dominant Lithuanian and Samogitian elite was unable to force their language on all the members of the political nation as the formation of a political nation did not guarantee the institutionalisation of a national language throughout the state. The Lithuanian political nation was essentially absorbed by Polish culture but this fact did not cause the weakening of the political nation of the GDL. In considering the problem of identity, the latter circumstance not only imperatively requires that the cultural content and the forms of its expression be distinguished from the national dependency but also opens new research perspectives. [From the publication]