Simono Daukanto studentiškasis etninės tapatybės modelis. Paradigminių parametrų susidarymo aplinkybės ir ištakos daugiatautės Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos tradicijų rakurse

LTPirmąjį savo Lietuvos istorijai skirtą darbą S. Daukantas parašė 1822 m. Darbas buvo parašytas autoriui baigiant Vilniaus universitetą. Jį reikia laikyti studijų laikotarpio apmatais, kurie buvo išplėtoti toliau. Vertindami Daukanto darbus šių dienų metodologijos požiūriu, privalome nuodugniai suvokti jo gyventą epochą, kuri daugybe saitų buvo susijusi su praeitimi ir ateitimi. Pakankamai didelis mūsų S. Daukantui skirtos istoriografijos įdirbis leidžia imtis smulkesniųjo kūrybos analizės klausimų. Imperatoriškasis Vilniaus universitetas buvo Rusijos valstybės švietimo sistemos ir akademinių struktūrų sudėtinė dalis. Imperinės erdvės riba skyrė universitetą nuo Europos, tačiau caras valdė jo kūną, bet nevaldė sielos. Išliko jo ryšys su anksčiau gyvavusia Lietuvos valstybe, išliko tas pats lietuviško ir lenkiško tautiškumo santykis. Tokie profesoriai kaip istorikas J. Lelevelis ar puikus klasikinės filologijos žinovas G. E. Grodekas skleidė istorizmo nuostatas Vilniaus universitete. Tačiau jie neturėjo atrandamų šaltinių rankraščių, atramos jų skelbimui. Šis darbas buvo pradėtas po pirmosios represijų bangos 1823 m., taigi S. Daukantui jau baigus studijas. Apie L. Danilavičiaus, kaip dėstytojo, poveikį S. Daukantui - studentui tiesiogiai galime spręsti tik iš pastarojo darbų. Iš vėliau S. Daukanto Teodorui Narbutui rašytų laiškų, nepaisant L. Danilavičiaus siekio apginti Lietuvos istorinės praeities vertę, matyti, kad S. Daukantas atmetė kritišką savo mokytojo požiūrį į Lietuvos kronikų fantastinę dalį bei realiai suvokiamas nesėkmes.Reikšminiai žodžiai: Simonas Daukantas; Imperatoriškasis Vilniaus universitetas; Johanas Heinrichas Abichas; J. Sniadeckis; Istorizmo paradigma; Adomas Čartoriskis (Czartoryski); I. Danilavičius.

ENS. Daukantas wrote his first study, dedicated to the history of Lithuania in 1822. The study was written as the author was finishing the Vilnius University. Is should be considered the basis for the time period of studies, which were developed further. When evaluating Daukantas’s studies in the view of methodology of the present times, one must get a deeper understanding of his era, which was related both to the past and the future by different links. The sufficiently big labour in historiography, dedicated to S. Daukantas allows for discussing more detailed issues of analysis of his oeuvre. The Imperial Vilnius University was a composite part of educational system and academic structures of the state of Russia. The imperial space was a limit between the university and Europe, however if the Tsar ruled its body, he did not rule its soul. There remained the relation between the university and the previous state of Lithuania and between the Lithuanian and Polish national spirit. Such professors as historian J. Lelewel or G. E. Grodek, a splendid scholar of classical philology, disseminated the views of historicism at Vilnius university. However they did not have any manuscripts of the found sources, i. e. a foundation for their proclamations. The said labour was commenced after the first wave of repression in 1823, i. e. after S. Daukantas already finished his studies. The influence of L. Danilavičius as a teacher to S. Daukantas the student can be directly judged on only from the latter’s works. The later letters, written by S. Daukantas to Teodoras Narbutas, notwithstanding L. Danilavičius’s attempts to protect the value of the historical past of Lithuania, show that S. Daukantas rejected his teacher’s critical view of the fantastical part of the Lithuanian chronicles and the realistically comprehended failures.