Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštija buvo imperija?

LTNors hermeneutinės metodologijos požiūriu tezė, kad LDK buvo imperija, yra absurdiška, tą tezę galima pagrįsti socialine moksline metodologija besivadovaujančios istorijos ir lyginamosios sociologijos rėmuose. LDK struktūroje ir raidoje galima aptikti imperinėms valstybėms būdingus sandaros ir raidos bruožus, kaip jie nušviečiami S. N. Eisenstadto, M. Doyle'o, A. J. Motylio, Th. J. Barfieldo koncepcijose. Kebliausi imperijų sociologinės analizės klausimai yra susiję su valstybių sąjungos ir hegemoninio pavaldumo santykio atskyrimu bei imperinio pavaldumo ir federacinio ryšio skirtumu. Šias problemas galima išspręsti C. Schmitto ekstremalistinės metodologijos pagrindu. LDK tipologiškai skirtinga nuo senovės germanų ir vikingų sukurtų "barbarų karalysčių" - antrinė patrimomalinė imperija-maitvanagis, kuri transformavosi į vienaluomę luominę federacinę valstybę, vėliau tapusią (kon)federacinio politinio darinio dalimi. Pagrindinė LDK "didžiosios strategijos" idėja buvo didžiosios dalies totorių (kaip Rusios siuzerenų) pajungimas savo siuzerenitetui arba bent hegemonijai, tokiu būtu sukuriant sąlygas visų Rusios žemių pavertimu LDK hegemonijos, siuzereniteto sfera, o ilgainiui ir dominijomis. LDK galimybės transformuotis į pirminę imperiją langas užsidarė po Vorsklos mūšio. Tokios galimybės realizavimo atveju LDK būtų atlikusi rusėnų žemių politinės vienybės atkūrėjos ("antrojo Kijevo") vaidmenį ir sukūrusi politines prielaidas bažnytinės unijos visos Rusios mastu įgyvendinimui, gal ir naujos civilizacijos atsiradimui.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Maskvos carai; Romos imerija; Imperalizmas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland).

ENThe article discusses the question that was raised recently by a number of prominent Lithuanian historians and publicists. Although the idea that the Grand Duchy of Lithuania (GDL) was an empire is absurd form the standpoint of hermeneutical-historicist methodology consequently applied (how can the GDL be called an "empire" if it failed to become a kingdom?), this question makes sense if asked from the standpoint of social scientific history and comparative literature. Within this standpoint, the author draws the distinction between two approaches as to how empires and imperialism can be conceptualized: the generalizing approach and an ideally typologizing approach. The main ideas in contemporary empires and imperialism studies are presented, with special attention being paid to the conceptions of Michael Doyle, Thomas J. Barfield and those of the "England School" in the contemporary theory of international relations. Using these ideas and the historiography of the GDL, the author seeks to answer the following questions: was the GDL an empire and what are the reasons for an answer in the affirmative; what kind of empire was the GDL, and into what kind of polity was it transformed? The author describes the GDL as a secondary patrimonial vulture empire (as proposed by Th. J. Barfield) that was transformed into a federative one-estate estate monarchy displaying some characteristic features of an empire until the very end of its independent existence in 1569. [From the publication]

• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir šiuolaikinės tarptautinių santykių teorijos / Zenonas Norkus. Politologija. 2009, Nr. 3 (55), p. 3-56.
• Rankraštinė knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pradžioje - XVI a. viduryje : sklaidos ir funkcionavimo sąlygos / Rima Cicėnienė. Knygotyra. 2009, t. 53, p. 7-37.
• The Road of a thousand years / Zigmantas Kiaupa. Lituanus. 2009, vol. 55, no. 3, p. 5-27.
• Valstybininkas : pretenzija į sąvokos analizę / Alvydas Jokubaitis, Raimundas Lopata. Politologija. 2009, Nr. 3 (55), p. 57-80.