Stačiatikių integracija į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenę XV-XVI a.

LTViduramžiais ir ankstyvaisiais amžiais Europoje besikuriančių tautinių monarchijų integraciniai procesai apėmė regioninius ir iš dalies etninius segmentus. Visiems žinoma, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštija (toliau - LDK) ir iš dalies Lenkijos valstybėse egzistavo ne tik etniniai subjektai, bet, svarbiausia, konfesiniai visuomenės segmentai. Si konfesinė segmentacija tapo netgi Europos istorinių regionų paieškos pagrindu ir ribų kriterijumi. Tokiu atveju Vidurio Rytų Europos regiono riba eina per LDK vidurį, t.y. dalija ją į dvi dalis. Bandydami įžvelgti lokalinės neformalios bažnytinės unijos procesą Žygimato Senojo laikais, prisiminkime, kad popiežiaus Aleksandro VI nuostatoms pasipriešino dvasininkai (ypač lenkų), kurie siekė išlaikyti perkrikštijimo reikalavimą. Todėl Aleksandro VI paskelbtą 1501 m. rugpjūčio 23 d. bulę, uždraudė popiežius Leonas X 1515 m. Laterano suvažiavime. Tačiau, kas svarbiausia, prie šio klausimo buvo vėl sugrįžta 1521 m. vasario 2 d., kai popiežiaus legato Zacharijaus Ferreri dekrete įsakoma "laikytis popiežiaus Aleksandro VI bulės (1501 m. rugpjūčio 23 d.) instrukcijos, sugrąžinant jos visišką galiojimą". Tuo pagrindu galime teigti, kad lokalinės neformalios bažnytinės unijos idėjos dvasia XVI a. III deš. pr. buvo gyva ir aktuali. Net ir nesant juridinio įteisinimo, vis dėlto galime teigti, kad LDK XVI a. egzistavo neformali lokalinė bažnytinė unija, kurios įteisinimas, kaip žinia, buvo pasiektas tik Breste.Reikšminiai žodžiai: Stačiatikiai; Florencijos unija; Bažnytinė unija; Katalikai; Jonas Sapiega; Aleksandras Chodkevičius; Popiežius; Konfesija.

ENIn the early Middle Ages the integration processes of the national monarchies, developing in Europe covered the regional and, in part, ethnic segments. It is universally known that not only ethnic, but, most importantly, confessional segments of the society existed in the Grand Duchy of Lithuania and, in part, in Poland. The said confessional segmentation even became the basis for searching for and the criterion for the limits of European historical regions, in which case the limit of the region of the Middle Eastern Europe is in the middle of the Grand Duchy of Lithuania, i. e. the limit divides the Grand Duchy into two parts. When attempting to see the process of the unofficial local church union in the times of Sigismund I the Old, one should remember that the clergy (especially the Polish one) was against the views of Pope Alexander VI, since they attempted to retain the requirement of re-Christening. Therefore the bull, passed by Alexander VI on 23 August, 1501, was abolished by Pope Leo X during the Lateran Convocation in 1515. However, most importantly, the question was returned to on 2 February, 1521 when the decree, passed by Zachary Ferreri, the Pope’s legate, ordered to “reinstate the full validity of and observe the instruction, provided in the bull, passed by Pope Alexander VI on 23 August, 1501". On the said basis one can state that the spirit of the idea of the unofficial local church union in the twenties of the 16th century was alive and relevant. Although there has not been any legitimation, one can state that an unofficial local church union existed in the Grand Duchy of Lithuania in the 16th century, whose later legitimation was reached only in Brest.

• Rankraštinė knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pradžioje - XVI a. viduryje : sklaidos ir funkcionavimo sąlygos / Rima Cicėnienė. Knygotyra. 2009, t. 53, p. 7-37.
• Традиции письменности Великого Княжества Литовского до начала XVI в / Рима Циценене. Францыск Скарына : асоба, дзейнасць, спадчына / укладальнiк Аляксандр Груша. Мiнск: Беларуская навука, 2017. P. 12-26.