LTLietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje lotyniškai rašytas dokumentas atsirado kartu su Vilniaus vyskupystės įsteigimu 1387 m. Iš katalikų dvasininkijos aplinkos ateinantys lotynų raštininkai į Lietuvos raštinę ėmė nešti Vakarų Europos diplomatikos tradicijas. Šis procesas ypač sustiprėjo po 1440 m., kai atsirado kanclerio pareigybė. Iš to laikotarpio išliko seniausi Lietuvos raštinėje atsiradę lotyniški dokumentai. Vis dėlto visuotinai lotynų kalba Lietuvos institucijose neįsivyravo. Iš gerai ištirtos Aleksandro Jogailaičio laikų raštinės produkcijos matyti, kad joje tik apie 10% dokumentų buvo parašyta lotyniškai, o dauguma - rusėnų kalba. Lotyniški dokumentai iš esmės buvo skirti Bažnyčiai ir katalikų dvasininkijai, didesniems miestams, kurie gaudavo vokiečių (Magdeburgo miesto) teisių privilegijas, užsieniečiams ir tik retais atvejais lotyniškas puošnias privilegijas įgydavo įtakingiausi Lietuvos ponai. Po 1440 m. lotyniškojo dokumento formuliaras tapo pavyzdžiu ir rusėniškų dokumentų formuliarui, kuris Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais Lietuvos raštinėje dar buvo pastoviai naudojamas. Nauji lotyniško formuliaro pavyzdžiai, atnešti Erazmo Ciołeko (Vitelijaus), Adomo Jakubovičiaus iš Kot-ros, Mikalojaus iš Žukovo ir raštininkų, atvykusių iš Lenkijos po 1501 m., iš esmės nepaveikė Aleksandro raštinės rusėniškojo skyriaus darbo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Rašto kultūros istorija Lietuvoje; History of GDL; History of the script culture in Lithuania.
ENThe document, written in Latin, appeared in the chancellery of the Grand Duke of Lithuania at the time of founding of the Vilnius bishopric in 1387. The Latin clerks, who came to Lithuania’s chancellery from the Catholic clergy environment, brought the Western European diplomacy traditions. The process gained special strength after 1440, when the position of the chancellor was established. The oldest Latin documents, which appeared in Lithuania’s chancellery, remained from the said period. Nevertheless the Latin language failed to universally settle in Lithuania’s institutions. The production of the chancellery of the times of Alexander Jagiellon, which was well studied shows that only about 10% of the documents were written in Latin, most documents were produced in Russian. The Latin documents were in essence intended for the Church and the Catholic clergy, larger towns, which had the privileges, granted by the Magdeburg rights, foreigners and only in exceptional cases the most influential Lithuanian nobles were given decorated privileges documents, written in Latin. After 1440 the logbook of the Latin document became a standard for the logbook of Russian documents, which was still used on the regular basis in Lithuania’s chancellery during the time period of rule of Alexander Jagiellon. The new standards of the Latin logbook, brought by Erazm Ciołek (Vitellius), Adam Jakubowicz from Kot-ra, Mikolaj from Zhukow and the clerks, who came from Poland after 1501, did not have any essential influence on the activities of the Russian division of Alexander’s chancellery.