Witold a Polacy

LTStraipsnyje nagrinėjama didžiojo kunigaikščio Vytauto ryšiai su lenkais, išskyrus Lenkijos ir Lietuvos unijos problematiką bei Lenkijos dvasiškių dalyvavimą krikštijant Lietuvą, kuriant bažnyčios organizaciją, nes šie klausimai reikalauja platesnių tyrimų. Pagrindinis dėmesys skirtas lenkų dalyvavimui Lietuvos kariuomenėje (ir Lietuvos vestuose karuose), didžiojo kunigaikščio raštinėje, diplomatinėje tarnyboje (šias dvi veiklos sritis dažnai sunku atskirti vieną nuo kitos) ir Vytauto dvare. Vytautui tarnauti dažniausiai lenkai vyko dėl dviejų priežasčių: ieškodami pragyvenimo šaltinių bei karjeros tikslais: įgyti patyrimo, gauti pareigybių ir žemės valdų. Neabejotinai svarbų vaidmenį lenkai vaidino kariuomenėje, pirmiausia tarp vadovaujančiojo personalo ir tarp sunkiosios kavalerijos, išsiskirdami tiek kovos lauke, tiek riterių turnyruose. Ypač daug lenkų buvo didžiojo kunigaikščio raštinėje (lotynų-vokiečių skyriuje), valdovo dvare, tarp riterių ir diplomatų, taip pat tarp katalikų dvasininkijos. Jie už ištikimą tarnybą savo ponui buvo dosniai apdovanojami. Gyvenimo trukmė Lietuvoje labai įvairi. Vieni atvykdavo trumpam, kiti čia išbūdavo daugiau negu 20 metų. Dažniausiai grįždavo į savo kraštą, nors ne be išimčių. Dvasiškiai neretai Lietuvoje pasilikdavo iki mirties, kaip ir kai kurie žemininkai, pavyzdžiui, Juško Strumilo ar Mikalojus Nasuta, kurie čia įsikūrė ir apsigyveno. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Lenkai; Lenkai Lietuvoje.

ENThe article examines the relations between the Grand Duke Vytautas Magnus and the Poles, with the exception of the problems of the union between Lithuania and Poland and participation of Polish clergy in the Christening of Lithuania and development of the church organization since the issues require more comprehensive studies. The main attention is dedicated to the Poles’ participation in the Lithuanian army (and the wars, conducted by Lithuania), the chancellery of the Grand Duke, the diplomatic service (the said two areas of activities are quite frequently difficult to separate) and the court of the Grand Duke. Most frequently Poles came to serve Vytautas Magnus due to two reasons: in order to find a source for subsistence and pursue career objectives, i. e. acquire experience, obtain status and land. Poles played an undoubtedly important role in the army, first and foremost among the leading staff and cavalry, they stood out both on the battlefield and in knights’ tournaments. An especially large number of Poles were employed in the chancellery of the Grand Duke (in the Latin – German division), in the ruler’s court, among knights and diplomats and among the Catholic clergy. They were generously rewarded for their service. The time periods of their life in Lithuania were very different. Some of them came for a short period, other stayed for longer than 20 years. Most frequently they returned to their home lands, although there were certain exceptions. The clergymen quite frequently stayed in Lithuania till death, such as Juszko Strumilo or Mikolaj Nasuta, who settled in Lithuania.