Jotvingiai lietuvių antikryžiuotiškos orientacijos genezėje

LTStraipsnyje, remiantis istorijos šaltiniais, aptariami keli svarbiausi jotvingių santykių su lietuviais epizodai, kurie pateikia painią jotvingių ir lietuvių politinio bendravimo paradigmą. Konkrečių duomenų apie lietuvių ir jotvingių bendradarbiavimą iki 1243 m. nėra. Mindaugui ėmus konsoliduoti savo valdžią Lietuvoje tarp Mindaugo ir jotvingių 1246 m. kilo nesantaika, tęsėsi kone visą Mindaugo valdymo laikotarpį. Dėl to Lietuvos karalius vėliau padarė dideles nuolaidas Sūduvoje Vokiečių ordinui. Kai Treniota karo su krikščionimis reikalus 1261 m. paėmė į savo rankas, aktyvėjo jotvingių (ir prūsų) kova su kryžiuočiais. Lietuvių ir jotvingių bendradarbiavimas iki Treniotos žūties 1264 m. gerai pastebimas. Traideniui esant Lietuvos valdžioje 1268-1282 m. pradžioje galutinai paaiškėja, kad santykių su jotvingiais eigą diktuoja subjektyvi lietuvių valdovo pozicija. Iki 1277 m. lietuvių valdovo dėmesio jotvingių reikalams visai nebuvo. Jo santykių su jotvingiais forma atitiko susidariusias politines realijas ir pirmtakų, pirmiausia Mindaugo, padiktuotas tradicijas - visa tai varžė lietuvių monarcho paramą jotvingių kovai, nors Vokiečių ordinas nepaliaujamai artėjo prie Lietuvos sienų. Traidenis nebuvo visiškai neveiklus dėl Vokiečių ordino, bet toje savo valstybės pašonėje jis turėjo svarbesnių už jotvingius politinių partnerių. Draugystė su Haličo kunigaikščiu Levu Danilovičiumi jam padėjo išsaugoti taiką su totorių karvedžiu Nogajumi ir užmegzti dinastinius ryšius su Mazovijos kunigaikščių šeima. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija (XIII a.); Jotvingiai; Mindaugas; Skomantas; Danilas; Rusios karalius; Siemovitas; Mazovijos kunigaikštis; History of Lithuania (13th century); The Yotvingians; Mindaugas; Skomantas; Daniel of Halich and Volhynia; Siemovit of Masovia.

ENThe article, referring to historic sources, discusses several most important episodes of the relations between Yotvingians and Lithuanians, which provide a complicated paradigm of the political communication between the two nations. There are no specific data on the cooperation between Yotvingians and Lithuanians till 1243. After Mindaugas commenced the consolidation of his power in Lithuania, a conflict between Yotvingians and Lithuanians arose in 1246 and lasted for the entire period of the rule of Mindaugas. Due to the said reasons the king of Lithuania made significant concessions to the Teutonic Order in Sūduva. When the war with the Christians was continued by Treniota starting from 1261, the Yotvingians’ (and Prussians’) fights with the crusaders also intensified. Cooperation between Lithuanians and Yotvingians until the perish of Treniota in 1264 is well observed. During the times of rule of Traidenis in 1268-1282, it appeared that the progress of the relations with Yotvingians is dictated by the subjective position of the ruler, who did not pay any attention to affairs with Yotvingians till 1277. The form of his relations with Yotvingians corresponded to the political reality of the times and the traditions, dictated by the predecessors, first and foremost Mindaugas – all of the above limited the Lithuanian monarch’s support of Yotvingian’s fights, although the Teutonic Order neared the borders of Lithuania. Traidenis was not entirely inactive with regard to the Teutonic Order. However, he had certain political partners, more important than Yotvingians. His friendship with duke Lev I of Galicia helped him to keep the peace with the Tatar khan Nogai and establish dynasty relations with the family of Mazovian dukes.