LTKapinės, kaip mirusiųjų poilsio vieta, nėra dažnas tyrimų objektas Lietuvoje. Anglai tokiai tematikai gvildenti yra paskyrę net periodinį leidinį, kuris vadinasi „Mortality“. Kapinių negalima vertinti tik kaip mirusiųjų poilsio vietos. Tai, visų pirma, kultūrinis reiškinys, apimantis tradicijas, meninę raišką, simboliką, etnokultūrinį paveldą religiją, moralines nuostatas ir kt. Kapinės dažnai formuojamos pagal ekonominę visuomenės situaciją. Daugelis senųjų Lietuvos kapinių, kaip ir kitose šalyse, tapo kraštovaizdį puošiančiais parkais. Atliekant tyrimą Šiaurės Lietuvos Šiaulių miesto kapinėse, pastebėta naujai atsirandanti tendencija – augalų sodinimas kapavietėje pasirenkamas kaip ornamentinė kompozicija, todėl autorė ėmėsi nagrinėti augalais sukomponuotus kapaviečių ornamentus. Straipsnyje meniniu požiūriu vertinamas kapaviečių želdinimas, užfiksuoti ir suklasifikuoti ornamentai, išpildyti augaline ir kitokia medžiaga. Išskirtos pagrindinės ornamentinės kompozicijos, jų struktūros, nuotraukomis iliustruoti pavyzdžiai. Ornamentiniai želdiniai priskirti tautodailei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kapavietė; želdinimas; Augalų kompozicija; Šiaulių miestas; Tautodailė; XX a. II pusės-XXI a. lietuvių tradicijos; Burial grounds; Burial site planting; Plant layout; Town of Šiauliai; Šiauliai; Folk art; Kapavietės; Šiauliai; Burial ground; Planting.
ENThe cemetery as a place of eternal rest of the deceased is seldom studied in Lithuania. The English even have a periodic publication called “Mortality” to tackle this topic. Cemeteries cannot be considered just a place of eternal rest of the deceased. First of all, they are a cultural phenomenon embracing traditions, artistic expression, symbols, ethnocultural heritage, religion, moral dispositions, etc. Cemeteries are often formed depending on the economic situation of the society. Most ancient cemeteries in Lithuania as in other countries turned into parks adorning the landscape. When conducting research in the cemetery of Šiauliai City in Northern Lithuania, the emergence of a new trend was observed, i.e. plants are planted on the grave as an ornamental composition. It encouraged the author to examine the ornaments formed from plants on the graves. Landscaping of graves, recorded and classified ornaments formed from plants and other materials are looked into from an artistic perspective. Main ornamental compositions, their structures are distinguished examples are illustrated with photos. Ornamental landscaping is attributed to folk art.