Сохранение идентичности и самосознания : деятельность фольклорных ансамблей Литвы
LTStraipsnyje yra analizuojama, kokie pagrindiniai folklorinės veiklos faktoriai ryškiausiai įtakoja folkloro ansamblių dalyvių etnokultūrinio tapatumo kūrimą ir išsaugojimą. Tyrimui naudojami autorės surinkti duomenys iš Anykščių, Utenos, Ukmergės, Kupiškio, Švenčionių ir Ignalinos miestų bei rajonų ir Vilniaus miesto (viso 266 anketos). Iškeliama ir patvirtinama hipotezė, kad folkloro ansamblių dalyvių veiklos motyvacijas, o tuo pačiu ir etninio bei kultūrinio tapatumo išsaugojimą ryškiausiai veikia kolektyvo vadovo pagrindinių folklorinės veiklos tikslų aiškinimas, dalyvių išsilavinimas ir jų gyvenamoji vieta. Palyginę aukštąjį, specialų vidurinį, vidurinį, nebaigtą vidurinį bei pradinį išsilavinimą turinčių respondentų nurodytas savo folklorinės veiklos motyvacijas, galime teigti, kad aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai giliau ir plačiau suvokia ir formuluoja savo folklorinės veiklos misiją. Žemesnį išsilavinimą turinčių respondentų folklorinės veiklos motyvacijos dažniau yra susiję su individualiais poreikiais ir nesusimąstoma, kas už jų slypi. Šie poreikiai ir tikslai jokiu būdu ne mažiau reikšmingi negu anksčiau išsakytieji, nes pagrindinė ir svarbiausia lokalinių tradicijų puoselėtoja yra jau nueinanti, dažniausiai tik pradinę mokyklą baigusi karta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninės mažumos; Karaimai; Tautinis identitetas; Ethnic minorities; Karaims; Ethnic identity.
ENThe article analyzes the main factors of folklore activities, which have the most prominent influence on the development and preservation of the ethnic-cultural identity of folklore band members. The study employs the data, collected by the author in towns and districts of Anykščiai, Utena, Ukmergė, Kupiškis, Švenčionys and Ignalina and in Vilnius city (totally 266 questionnaires). The hypothesis that the motivation of folklore band members’ activities and thus, the preservation of the ethnic and cultural identity is mostly influenced by the explanation of the main objectives of folklore activities by the head of the collective, education and the place of residence of the members is substantiated. Upon comparing the motivation for their folklore activities, specified by respondents, having the higher, special secondary, secondary, unfinished secondary and primary education, one can state that the respondents with the higher education comprehend and formulate the mission of their folklore activities more broadly and deeply. The motivation for the folklore activities of respondents with a lower education is more frequently related to their individual needs, they do not go deeper into the aspects of folklore activities. However their needs and objectives are not less significant than those of the respondents with the higher education, since usually the most important nurturer of the local traditions is the generation, whose representatives finish only the primary school.
- Atgaivinant etninį tapatumą: individas, simbolis, vieta / Auksuolė Čepaitienė. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 167-198.
- Lietuvos sostinės ir provincijos lietuvių folklorinių ansamblių sąsajos su etninės kultūros paveldu / Aušra Zabielienė. Lituanistica. 2003, Nr.3, p. 113-119.
- Taikantis prie naujovių : folkloro ansamblio dalyvis modernioje visuomenėje / Aušra Zabielienė. Darbai ir dienos. 2002, t. 31, p. 97-102.
- Trejos kupiškėnų vestuvės / Aušra Zabielienė. Liaudies kultūra. 2004, Nr. 1, p. 29-33.
