Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo "dalybos" ir "Litva

LTStraipsnyje apžvelgiama paradigminės istoriografijos sampratos požiūriu įvairių šalių istoriografijos būklė, signalizuojami LDK dalybų rėžiai istoriografijoje, atkreipiamas dėmesys į radikalų šių dalybų variantą, kuris išreiškiamas "Litva/Letuva" distinkcija. Siekiant LDK paveldo nacionalizacijų ir dalybų įveikos, būtina šios distinkcijos funkcionavimo ir kilmės bei jos objektyvių ir subjektyvių kontekstų paieška. Visose LDK regiono istoriografijose pastebimas perėjimas nuo etnocentristinių nacionalinių istoriografijų paradigmų prie liberalių ir daugiaperspektyvinių paradigmų. Radikaliausias to atspindys vyksta Lietuvos istoriografijoje. Komplikuočiausia situacija yra Baltarusijos istoriografijoje. Nacionalizmas nėra raktas aiškinant "Litva/Letuva" distinkciją. Distinkcijos sąsajų su 1990 - 1991 m. politiniais įvykiais, Rytų geopolitiniais tikslais bei taktika aiškinimas, konfliktų tarp LDK regione gimstančių modernių tautų bei distinkcijos sąsajų su Rusijos depolonizacine ir administracine politika analizė atvertų kelius naujoms LDK paveldo "dalybų" ir "Litva/Letuva" distinkcijos koncepto supratimo perspektyvoms.Reikšminiai žodžiai: Nacionalizmas; Lietuvių nacionalizmas; Lenkų nacionalizmas; Baltarusių nacionalizmas; Istoriografija; Geopolitinės orientacijos; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas.

ENThe article provides an overview of the state of historiography of different countries in terms of the concept of paradigm historiography, the strips of division of the Grand Duchy of Lithuania and draws the attention to the radical variant of the division, expressed by the “Litva/Letuva” distinction. For the purpose of overcoming the nationalizations and divisions of the heritage of the Grand Duchy of Lithuania, it is necessary to perform a search for the contexts of the origins, functioning and objective and subjective contexts of the distinction. In all the historiographies of the region of the Grand Duchy of Lithuania one can notice a transition from the ethnocentric national historiography paradigms to liberal and multi-perspective ones. The most radical reflection of the process can be observed in Lithuanian historiography. The most complicated situation exists in Byelorussian historiography. Nationalism is not the key for interpretation of the “Litva/Letuva” distinction. Interpretation of the relations between the distinction and the political events of 1990 – 1991 and the Eastern geopolitical networks and tactics, analysis of conflicts between the modern nations, born in the region of the Grand Duchy of Lithuania and the relations between the distinction with the Depolonization and administrative policies of Russia would pave the way for new prospects of cognition of the “division” of the heritage of the Grand Duchy of Lithuania and the concept of the “Litva/Letuva” distinction.

• Claiming a great ancient imperial past as an identity element of a small modern nation. The case of Lithuania / Zenonas Norkus, Aelita Ambrulevičiūtė. National stereotyping, identity politics, European crises / editors: Jürgen Barkhoff and Joep Leerssen. Leiden ; Boston : Brill, 2021. P. 31-50.
• Gegužės 3-iosios konstitucija lietuvių istorinėje atmintyje / Rasa Čepaitienė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 76-96.
• In Search for alternatives to German domination: the construction of the maritime past in Latvian and Lithuanian national historiography / Valentinas Kulevičius. Latvijas vēstures institūta žurnāls 2024, Nr. 1 (121), p. 64-93.
• Jogailaičių idėja ir jos implikacijos lenkų XX a. geopolitinėje mintyje / Barbara Stankevič. Socialinių mokslų studijos. 2012, Nr. 4 (3), p. 867-886.
• Kalbinė padėtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (iki XVI a. vid.) : interpretacijos istoriografijoje / Raimonda Ragauskienė. Lituanistica. 2013, Nr. 3, p. 138-157.
• The "Old" and "new" Lithuanians: collective identity types in Lithuania at the turn of the nineteenth and twentieth centuries / Rimantas Miknys, Darius Staliūnas. Forgotten pages in Baltic history: diversity and inclusion / edited by Martyn Housdenand, David J. Smith. Amsterdam: Rodopi, 2011. P. 35-48.
• "Tragedija", bet "labai naudinga" - Liublino unijos vertinimai naujausioje lietuvių istoriografijoje / Gintautas Sliesoriūnas. Parlamento studijos 2021, Nr. 30, p. 60-77.
• Užmirštas antrasis: Abiejų Tautų Respublikos lietuvis / Alvydas Nikžentaitis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 663-684.
• Užslėptas tapatybių konfliktas: LDK paveldo diskursai Lietuvos ir Baltarusijos interneto žiniasklaidoje 2013–2014 metais / Valius Venckūnas. Informacijos mokslai. 2018, t. 83, p. 155-176.
• Valstybininkas : pretenzija į sąvokos analizę / Alvydas Jokubaitis, Raimundas Lopata. Politologija. 2009, Nr. 3 (55), p. 57-80.
• Vilniaus metamorfozės kelionių vadovuose: nacionalizmo įtaka istorijai ir turizmui / Valdas Selenis. Nuo kelionių iki turizmo istorijos / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Robertas Jurgaitis. Vilnius : Žara, 2019. P. 111-134.
• Расійская гістарыяграфія Вялікага Княства Літоўскага XV-XVI стагоддзяў / Андрэй Любы. Białoruskie Zeszyty Historyczne 2020, t. 53, p. 226-250.