Šokėja virš liepto per prarają : Onės Baliukonės kūryba

LTMonografija pristatoma poetės, eseistės, dailininkės Onės Baliukonės (Onos Baliukonytės, 1948-2007) kūryba. Pirmojoje knygos dalyje aptariamas asmenybės formavimosi kelias, analizuojami poezijos rinkiniai ("Laukinės vaivorykštės", "Viltis", "Iš kelio dulkių", "Tėve mūsų gyvenime", "Vaduok", "Bokštai", "Elgetaujanti saulė", "Neregio sodai"), rinktinė "Akmuva", knyga vaikams "Kopų karalienė". Pasirinktas literatūros fenomenologijos kelias, leidžiantis remtis sąmonių susitikimu, nuolatiniu dialogu, priklausomu nuo intencijų. Remiamasi bendravimo patirtimi, atidaus, daugkartinio tekstų skaitymo įgūdžiais, pačios poetės autorefleksija, rašymo apie rašymą siužetais esė rinktinėse "Kelionės fragmentai", "Ant sapnų tilto", kritikų bei poetų pastebėjimais. Baliukonė pristatoma kaip romantizmo tradicijos, simbolistinio tipo kūrėja, kuriai būdingos ezoterinės temos, saviti simboliai, liudijantys plačią ir gilią vidinių išgyvenimų bei kultūrinių patirčių (filosofinių, literatūrinių, religinių) erdvę. Religiniai ieškojimai (Rytų religijose bei krikščionybėje) sumuojami jos pačios formule visa yra viena. Asmenybės turinyje akcentuojama atskirtis (dėl gimties problemų) ir išskirtis (dėl ryškių gabumų, savito požiūrio i žmogų ir jo gyvenimą). Vardo keitimas, vardo formos ieškojimas siejamas su tapatybės ieškojimu. Baliukonė ryškinama kaip ekologinės etikos kūrėja. nuolat pabrėžusi tausojančio santykio su gamta svarbą. eseistika ir publicistika skatinusi apriboti besaikį vartojimą. rūpintis aplinka. Žodžio ekologija ir gamtos ekologija jai buvo to paties esinio dalys.Eilėraščių interpretacijomis siekiama atskleisti Baliukonės kūrybos savitumą bei vientisumą (ir sovietiniais metais ji nėra rašiusi ideologizuotų tekstų). polinkį į ezoterinius ieškojimus. į simboliką. į išplėtotą. tolimus tos pačios patirties krantus jungiančią metaforą. Pabrėžiamas dėmesys eilėraščių formai. orientuotai į klasiką. bet nuolat atnaujinamai. Ši poetė neabejotinai priklauso žodžio meistrų klasei. Paveikslus ekspresyvaus. abstraktaus primityvizmo maniera Baliukonė pradėjo tapyti po sunkios ligos. ieškodama kitos kalbos būsenoms. sapnams. regėjimams išsakyti. kurdama atsvarą tamsai. nevilčiai. Jos paveikslų įspūdis yra šviesesnis nei eilėraščių. nors kūrybos dalys yra neatskiriamai susijusios. Pagrindinis paveikslų motyvas - angelo. Dominuoja melsvi ir žalsvi atspalviai. Paveikslai monografijoje aptariami tik bendrais bruožais. Vienas iš knygos tikslų - bent dalies paveikslų reprodukavimas. atvėrimas skaitančių žvilgsniui. Antroje knygos dalyje atidengiamos prieigos. tyrimo resursai. atskleidžiama Baliukonės (dar Baliukonytės) kūrybos pradžia. perspausdinamas pluoštas pačių ankstyviausių eilėraščių monografijos autorės recenzijos. pastebėjimai. straipsniai. Susidaro tarsi skirtingo laiko erdvės, iš kurių žvelgiama į vientisą kūrybą, sekami pakitimai. Knyga baigiama apibendrinančiomis mintimis apie Onės kūrybą bei apie monografijos rašymą, pagrindinius jo įvykius, iškilusius iš tyrinėjamos kūrybos, iš fenomenaliai atsiskleidžiančių tekstų. Monografija skiriama kultūros bendruomenei, besidominčiai savo kultūra, kūrėjais, dramatiškais jų gyvenimais ir likimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros fenomenologija; Ekologinė etika; Ezoterinė būsena; Ekstatinė būsena; Onė Baliukonė; Simbolizmas; Ezoterika.

ENMonograph presents the work of poet, essayist and artist Onė Baliukonė (O. Baliukonytė, 1948-2007). The first section of the book describes the formation of the artists' persona and an analysis of her poetry collections. The road chosen is one of literary phenomenology that facilitates a meeting of minds, and a constant dialogue dependent on intentions. The monograph is based on the strength of her experiences of personal interaction, and skills garnered through the close and repeated reading of texts, as well as the poet's own subjects of autoreflexology and writing about writing as noted in her essay collections, as well as the observations of other critics and poets. Baliukonė is introduced as an artist of the Romantic tradition working in a symbolist manner, where esoteric themes and original symbols are a typical feature that bear witness to a broad and deep wealth of internal trials and cultural experiences encountered in a philosophical, literary and religious space. The contents of her persona draws attention to the phenomena of disjuneture and segregation. Baliukonė is distinguished as a creator of ecological ethics, constantly highlighting the importance of a sustainable relationship with nature in her essays and publications, encouraging the public to control their excessive consumerism and care for the environment. The ecology of words and the ecology of nature were, to her, parts of the same element. The interpretations of Baliukonė's poetry aim to reveal the individuality and integrity of her work, her inclination towards making esoteric discoveries, symbolism, and to broad metaphors bridging the gap of like experiences.Attention to the form of the poems themselves is also noteworthy, with an orientation to a classical form which is continually evolving. This is a poet who undoubtedly belongs to the highest class of wordsmiths. Baliukonė first started producing paintings in an expressive, abstract primitive style after a serious illness while searching for a different language to describe states of being, dreams and visions, there by offsetting darkness and despair. The impressions from her paintings are brighter than those from her poetry, yet her varied creative output is inextricably linked. The angel is the main motif in her paintings, with blue and green hues dominating. The paintings are only discussed in a broad manner in the monograph, as one of the primary aims of this book is to instead reveal at least some of the reproductions of her works to readers. The second part of the book discloses the artist's initial stages of approach and the beginnings of her creativity when she still went by the name of Baliukonytė. A whole selection of her very earliest poetry is also reproduced, along with other critiques, observations and articles written by the author of the monograph. This has the effect of creating different spaces in time from which readers can appreciate her work as a whole, tracking changes as they develop. The book concludes with a summary of thoughts on Onė's work as well as the actual writing of the monograph, and the main breakthroughs that arose during the course of examining her work and from her phenomenally revealing texts. The monograph is dedicated to members of the cultural community taking an interest in their own culture and own artists, as well as their dramatic lives and destinies. [From the publication]