Darbo nuoma ir jos teisinio reguliavimo perspektyvos Lietuvoje

LTLanksčios darbo formos šiuo metu išlieka perspektyviausios darbo organizavimo formos. Viena jų -- darbo nuoma, arba agentūrinis darbas. Siame straipsnyje analizuojamas darbo nuomos teisinis reglamentavimas Europoje ir nagrinėjamas tokio reglamentavimo atsiradimas Lietuvos Respublikoje. Sudėtingi gamybos procesai bei gamybos išlaidų mažinimas skatina ieškoti nestandartinių darbo organizavimo formų. Pagal formos požymius paslaugų teikėjus galime skirstyti į 1) laisvai samdomus specialistus (ang1. freelancer), 2) funkcinių paslaugų (ang1. outsourcing) įmones ir 3) personalo nuomos įmones, besispecializuojančias operatyviai suteikti rinkos dalyviams -- savo klientams -- reikalingos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojus konkrečiai nustatytam laikui ir/arba konkrečiai apibrėžtam darbui atlikti. Darbo nuomos santykius reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 181, Europos Sąjungos (toliau ir ES) direktyva 91/383, rengiama Europos Sąjungos direktyva dėl laikinųjų darbuotojų apsaugos. Šios direktyvos tikslas -- užtikrinti laikinųjų darbuotojų apsaugą ir pagerinti laikino darbo kokybę užtikrinant, kad laikiniesiems darbuotojams būtų taikomas vienodo požiūrio principas ir laikino įdarbinimo įmonės būtų pripažintos darbdaviais, tuo pat metu atsižvelgiant į poreikį nustatyti tinkamą laikino darbo naudojimo sistemą siekiant veiksmingai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir lanksčių darbo formų plėtojimo. Lietuvoje socialiniai partneriai diskutuoja Darbo nuomos įstatymo projektą. Svarbu pasiekti, kad būsimasis Darbo nuomos įstatymas reglamentuotų darbo nuomą taip, kad užtikrintų laikinųjų darbuotojų teises ir interesus ir kartu sudarytų sąlygas darbo rinkai efektyviai pasinaudoti šia lanksčia darbo forma, kuri leistų spręsti nedarbo ir darbuotojų trūkumo problemas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo santykiai; Darbo nuoma; Labour relations; Temporary work.

ENFlexibility and Flexible Work remains most perspective forms of organisation of work. Nowadays three main forms of service providing (except employment relations) exist: 1) freelancers, 2) outsourcing and 3) temporary agency work. The regulation of temporary agency work in Europe and the ways of adoption of such regulation in Lithuania is analysed in the paper. Temporary agency work relations are regulated by International Labour Organisation Convention No 181, EC Directive 91/383 and partly by Directive 96/71. The draft of Directive of the European Parliament and the Council on Working Conditions for Temporary Workers is under discussion and is on its way for adoption in European Parliament. The purpose of this Directive is to ensure the protection of temporary agency workers and to improve the quality of temporary agency work by ensuring that the principle of equal treatment is applied to temporary agency workers and recognising temporary agencies as employers, while taking into account the need for establishing a suitable framework for the use of temporary agency work with a view to contributing effectively to the creation of jobs and to the development of flexible forms of working. The provisions of directive draft are discussed in the paper. Social partners discuss the draft of new Law of The Republic of Lithuania on Temporary Agency Work. Authors highlight the importance to achieve two main goals in the new law: 1) it shall regulate temporary agency work ensuring the application of the principle of equal treatment and social security for employees, and at the same time 2) it shall exploit temporary agency work as a flexibility model to obtain benefits solving problems of unemployment and shortage of qualified employees. [From the publication]