Bankroto proceso samprata

LTStraipsnyje analizuojama bankroto procesą reguliuojančių teisės normų teisinė prigimtis, bandant atsakyti į klausimą, ar bankroto santykius reguliuojančios teisės normos galėtų suformuoti savarankišką teisės šaką. Šiuo tikslu tiriamas bankroto proceso teisinio reguliavimo dalykas, metodas, tikslai ir tikslingumas. Konstatuojama, jog bankroto teisinių santykių dalyką galima apibūdinti kaip santykius, susiklostančius dėl skolininko nemokumo, kai skolininko turto nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti, bei su tuo susijusius teisinius santykius. Bankroto teisiniuose santykiuose egzistuojant tiek dispozityvaus, tiek imperatyvaus teisinio reguliavimo metodo elementams, jų reguliavimo metodas pripažintinas mišriu. Čia vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Taigi autorė daro išvadą, jog bankroto teisiniams santykiams reguliuoti būdinga specialusis reguliavimo metodas. Tačiau ar to pakanka, kad bankroto teisinius santykius reguliuojančios normos sudarytų savarankišką teisės šaką? Įstatymų leidėjas prie civilinio proceso tvarka nagrinėjamų bylų priskirdamas ir bankroto bei restruktūrizavimo bylas kartu apibrėžė civiliniam procesui būtinus įgyvendinti tikslus, t. y. ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami dėl skolininko nemokumo, interesus.Teisminis bankroto procesas, kaip ir civilinis procesas, tokiomis pačiomis teisinėmis priemonėmis įgyvendina ne tik privačiuosius, bet ir viešuosius tikslus, o ir pats bankroto teisinių santykių reglamentavimas, kaip ir civilinis procesas, gali būti priskiriamas tiek privatinei, tiek ir viešajai teisei. Todėl įstatymų leidėjas pagrįstai nusprendė, jog bankroto procesui keliamus tikslus puikiai galima įgyvendinti remiantis civilinio proceso teise. Taigi bankroto teisiniai santykiai neatitinka savarankiškai teisės šakai atsirasti būtino tikslingumo kriterijaus, todėl nesuformuoja savarankiškos teisės šakos. Išsiaiškinus bankroto procesą reguliuojančių teisės normų prigimtį, atskleidžiama terminų „bankrotas“ bei „nemokumas“ prasmė bei vartojimo tradicijos, analizuojama bankroto proceso sąvoka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinis procesas; Bankrotas; Bankroto procesas; Civil procedure; Bankruptcy; Bankruptcy procedure.

ENThe scholars writing on bankruptcy proceedings have not yet reached an agreement whether bankruptcy proceedings are considered to be a part of the civil procedure or an independent branch of law. The reasons for that are the particularity of the method and subject of the legal regulation that could distinguish bankruptcy proceedings from the other branches of law. Therefore, wondering whether the legal norms regulating the relations of bankruptcy could form an independent branch of law and taking into account the most common ways the branches of law are delimited, the article examines their subject, method, purpose and expediency of the legal regulation. A conclusion is made that the complex nature of the norms regulating the relations of bankruptcy (the requirement related to the insolvency of the company due to the application of particular procedural measures that could preclude the insolvency of the company or ensure the proportional fulfillment of the creditors' requests) determines the necessity to regulate the legal relations (substantive as well as procedural) having separate legal acts in mind. However, different areas of social relations (as well as the relations of bankruptcy) regulating the legal norms irrespective of the form they are given (legislations, codes, etc) could not be identified with a branch of law as the unit of norms regulating homogeneous relations with the help of the special method. The regulation of a relatively isolated group of social relations is not sufficient for an independent branch of law to originate. A peculiar degree of social relations, their social importance, the necessity of this special method of legal regulation to be applied and the inability to regulate these relations with the help of the norms of other branches of law are significant.Taking into consideration the arguments presented in the article, a conclusion is made that even if the legal relations of bankruptcy regulate the area of social relations with the help of the special method, they still do not form an independent branch of law because the aims formulated by the legislator can be achieved with the help of a different branch of law, i.e., the law of civil procedure. Before analyzing the concept of bankruptcy proceedings, the article deals with the terms "bankruptcy" and "insolvency" as well as the relationship between the terms. As it has already been mentioned, the peculiarities of bankruptcy proceedings lie in its entirety that is expressed with the help of the interaction of the substantive and procedural legal norms. The ambivalent nature of the proceedings is also reflected in the terms "bankruptcy" and "insolvency". A conclusion is drawn that the concepts "insolvency" and "bankruptcy" are not considered to be identical because insolvency is a debtor's particular financial state that could be temporary as well as permanent. While bankruptcy is considered to be the result of the procedures that are applied to the company in debt when there is no point in engaging in economic-commercial activity due to the debts and when the company is adjudicated bankrupt or liquidated. Bankruptcy proceedings are considered to be the unit of procedural steps taken by the court, the rest of the participants in the bankruptcy proceedings (debtors, creditors, bankruptcy trustees) and applied to the bankrupt while satisfying the creditors' requests proportionally. [From the publication]